„Rinkimai vyksta sklandžiai, Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinė sistema veikia“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė ji.

VRK vadovė teigė, kad sulaukta daug rinkėjų klausimų ir pranešimų apie galimus įstatymų pažeidimus, bet kiek spėta jų patikrinti, daug jų nepasitvirtino.

„Gauta daugybė pranešimų, skundų apie galimus rinkimų įstatymo pažeidimus. Pranešama dėl agitacijos rinkimų dieną, socialiniuose tinkluose, internete pasirodo straipsniai, įrašai, publikacijos, kurie yra galima rinkimų agitacija. VRK kiekvieną atvejį įvertins atskirai“, – sakė L. Matjošaitytė.

Ji taip pat pabrėžė, kad visa agitacija, paskelbta iki jos draudimo pradžios, yra legali.

„Jeigu einame mieste ir matome didžiulius išorinės reklamos stendus, socialiniuose tinkluose – daugybę įrašų, politinės reklamos internete, portaluose – daugybę straipsnių, tai tas, kas paskelbta iki agitacijos draudimo pradžios, tai yra kovo 2 dienos 1 val. nakties, tas gali būti“, – teigė ji.

„Svarbu, kad nebūtų daromi nauji pranešimai. Labai svarbu, kad 50 metrų aplink balsavimo patalpą ir balsavimo patalpoje nebūtų jokios agitacijos“, – pridūrė L. Matjošaitytė.

Anot jos, gyventojai turėjo priekaištų balsadėžėms, kad jos ne tokios matinės, kaip jie įsivaizdavo, kad balsavimo kabinose nebeliko užuolaidų, kad esą netinkamai užplombuotos balsadėžės.

Policijos departamentas VRK informavo nepradėjęs naujų ikiteisminių turimų dėl galimo trukdymo rinkėjams.

VRK duomenimis, iki 15 val. savivaldos rinkimuose balsavo 29,14 proc. rinkėjų, pridėjus balsavusiuosius iš anksto, iš viso rinkėjų aktyvumas siekia 35,39 procento.

Balsavimas rinkimų apylinkėse sekmadienį vyks iki 20 valandos. Rinkimų teisę turi 2 mln. 458 tūkst. 13 rinkėjų.

Per paskutinius savivaldos rinkimus 2015 metais aktyvumas siekė 47 proc.

Iki balsavimo pabaigos galioja draudimas agituoti ne tik vykstančiuose savivaldos, bet ir būsimuose prezidento rinkimuose, referendumuose.

VRK pirmininkė sakė, kad šiemet rinkimuose dalyvauja 13 tūkst. 665 kandidatai, 410 jų varžosi dėl mero posto. Palyginti su 2015-aisiais, sumažėjo ir kandidatų, ir rinkėjų, ir mandatų.

Vietos politikai savivaldos rinkimuose varžosi dėl 1502 mandatų tarybose, iš jų 60 – merų.

Dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus šiemet renkama 22 tarybos nariais mažiau nei per praėjusius rinkimus.

Mažiau atstovų renka Kupiškio, Molėtų, Telšių, Skuodo rajonų, Panevėžio miesto ir Pagėgių savivaldybių gyventojai.

Didžiausią tarybą turės Vilniaus miestas su 51 atstovu, mažiausią – Neringa ir Birštonas, po 15 tarybos narių. Vidutinio dydžio rajono tarybą sudaro 25 atstovai.

Rinkimuose kandidatų sąrašus kelia 14 partijų ir 90 visuomeninių rinkimų komitetų, sudaryta 14 partijų koalicijų.