Vyriausioji rinkimų komisija taip pat planuoja mandatą pripažinti pirmai po brūkšnio rinkimų sąraše likusiai buvusios kadencijos Sveikatos reikalų komiteto vadovei Astai Kubilienei.

R. Karbauskis praėjusį ketvirtadienį paskelbė atsisakantis Seimo nario mandato, protestuodamas prieš naujosios valdžios veiksmus skirstant pozicijas parlamente.

„Kadangi suprantu, kad viena iš problemų, kodėl pozicija negali nusileisti ir atstatyti demokratijos, yra mano asmenyje, aš ir šitą problemą panaikinsiu, kad valdančioji dauguma galėtų nusileisti ir mūsų frakcijai sudaryti galimybes pilnai dirbti Seime. Mano sprendimas yra pasitraukti iš Seimo“, – ketvirtadienį po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Kadangi suprantu, kad viena iš problemų, kodėl pozicija negali nusileisti ir atstatyti demokratijos, yra mano asmenyje, aš ir šitą problemą panaikinsiu.

Seimas praėjusią savaitę tvirtindamas parlamento vadovo pavaduotojus atmetė „valstiečių“ pasiūlytos Aušrinės Norkienės kandidatūrą. Visi kiti pasiūlyti vicepirmininkai, tiek nuo valdančiųjų, tiek opozicijos buvo patvirtinti.

Be savo atstovo Seimo vadovybėje likę „valstiečiai“ žada kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, kad didelė politinė grupė atsidūrė blogesnėje padėtyje nei maža grupė.

Tarp opozicinių frakcijų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi 32 atstovus parlamente, Socialdemokratų partija – 12, Darbo partija – dešimt.

R. Karbauskis į Seimą buvo išrinktas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašu.

Praėjusią kadenciją didžiausia valdančiąją frakciją turėjusių „valstiečių“ vadovas buvo frakcijos seniūnas ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.

R. Karbauskis buvo 1996–2000, 2000–2004 metų ir 2016–2020 metų Seimo kadencijų parlamentaru.