Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, siūloma Seimui įvesti tiesioginį valdymą Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, nes šios savivaldybės taryba per įstatyme nustatytą laiką – du mėnesius – nepaskiria mero pavaduotojo.

Vicemeras Tadas Bartkus iš pareigų atleistas birželio 10 dieną.

VRM duomenimis, per tą laiką įvyko penki savivaldybės tarybos posėdžiai, tačiau naujas vicemeras nebuvo paskirtas.

Vietoj paskyrimo, du atleidimai

„Įvertinus Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Telšių apskrityje pateiktą informaciją, spręstina, kad Šilalės rajono savivaldybės tarybos veikloje trūksta politinio konsensuso ir gebėjimo (...) priimti būtinus sprendimus ir paskirti mero pavaduotoją, dėl to atsirado Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas pagrindas įvesti tiesioginį valdymą Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje“, – nurodoma Vyriausybės nutarimo projekte.

Negana to, spalio 19 dieną iš pareigų buvo atleisti administracijos direktorius ir jo pavaduotojas.

Vyriausybės atstovė Daiva Kerekeš yra atkreipusi dėmesį, kad nuo spalio 20 dienos Šilalės savivaldybėje nebeliko tarnautojo, kuriam laikinai būtų pavesta eiti administracijos direktoriaus pareigas.

Vyriausybės nutarimo projekte pažymima, kad Šilalės rajono savivaldybėje nesant sudarytos vykdomosios institucijos, o tarybai nesugebant veikti konstruktyviai ir priimti būtinų sprendimų, gali sutrikti visa savivaldybės veikla – paslaugų, socialinės ir piniginės paramos teikimas gyventojams, savivaldybės sutartinių įsipareigojimų vykdymas.

Dėl to siūloma rajone įvesti tiesioginį valdymą.

Dar spalio viduryje vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Šilalės valdžią ir paragino, kuo skubiau paskirti vicemerą siekiant išvengti tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje.

VRM taip pat inicijavo ministerijos ir Šilalės tarybos atstovų pasitarimą. Tuomet sutarta  iki spalio 18 dienos rasti kompromisinius sprendimus, kad būtų išvengta tiesioginio valdymo.

Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje ir Vietos savivaldos įstatymuose nustatyta, kad taryba privalo per du mėnesius nuo mero pavaduotojo įgaliojimų nutrūkimo dienos paskirti mero pavaduotoją. Priešingu atveju savivaldybės teritorijoje gali būti įvedamas tiesioginis valdymas, kuris negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus.

Siūlymą dėl tiesioginio valdymo įvedimo Seimui teikia Vyriausybė, tuomet Seimas priima galutinį sprendimą.

Įvedus tiesioginį valdymą, savivaldybės taryba, tarybos nariai ir meras netenka įgaliojimų, valdymą perima Vyriausybė per Vyriausybės įgaliotinį.

Abi pusės tikisi susitarti ketvirtadienį

Šilalės rajono meras „tvarkietis“ Algirdas Meiženis antradienį BNS sakė matantis galimybę išvengti tiesioginio valdymo.

Anot jo, ketvirtadienį rengiamas savivaldybės tarybos posėdis, per kurį tikimasi paskirti naują vicemerą.

„Noriu matyti daugumos kandidatą. Jeigu netiks jų kandidatūra, siūlysiu savo kandidatą, bet iš daugumos“, – teigė A. Meiženis.

Daugumą Šilalės taryboje sudaro didžiausią frakciją taryboje turintys konservatoriai, visuomeninio komiteto „Centro judėjimas už Šilalės kraštą“ nariai, socialdemokratė, du „tvarkiečiai“ – iš viso 14 tarybos narių iš 25.

Meras daugumai nepriklauso.

A. Meiženio teigimu, anksčiau į vicemero postą teikta konservatorės Rimos Norvilienės kandidatūra jo netenkino.

„Buvo teikiama kandidatūrą visiškai pažeidžiant įstatymo nuostatas. Nederino, nekalbėjo, tiesiog primygtinai, ultimatyviai pasakė: tvirtinate šitą, ir į kalbas nesileido“, – teigė meras.

R. Norvilienė pirmadienį viešai pranešė atsiimanti savo kandidatūrą ir į mero pavaduotojos pareigas nepretenduosianti.

Užuot patvirtinus mero pavaduotoją, įvyko dar baisiau. Šiandien savivaldybės administracijos darbas yra paralyžiuotas, nėra nei direktoriaus, nei direktoriaus pavaduotojo, nėra nei laikinojo vadovo.

„Dabar (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų) frakcija spręs, ką siūlome. Klausimas, ar tai, ką pasiūlysime, merą tenkins, ar vėl sakys: siūlykite bet ką, tik ne šitą žmogų. Žiūrėsime, kiek čia mero užsispyrimo bus“, – antradienį BNS sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Šilalės savivaldybės taryboje narys Artūras Dambrauskas.

A. Meiženis neatmetė, kad Šilalės konservatoriai siekia pirmalaikių rinkimų.

„Konservatoriai 30 metų valdė Šilalės rajoną būdami koalicijoje, daugumoje. Pastarieji rinkimai parodė, kad žmonės nebepasitiki šia partija. Nuo pirmų dienų prasidėjo nelabai sklandūs, normalūs darbai su konservatoriais ir privedė iki šios dienos situacijos“, – sakė meras.

Anot jo, dėl daugumos elgesio šiuo metu savivaldybės administracijos darbas paralyžiuotas.

„Užuot patvirtinus mero pavaduotoją, įvyko dar baisiau. Šiandien savivaldybės administracijos darbas yra paralyžiuotas, nėra nei direktoriaus, nei direktoriaus pavaduotojo, nėra nei laikinojo vadovo“, – teigė A. Meiženis.

Ketvirtadienį jis žada teikti tarybai laikiną administracijos vadovą iš savivaldybės tarnautojų.

Konservatorių atstovas taip pat vylėsi, kad tiesioginio valdymo Šilalėje įvesti nereikės.

Pasak A. Dambrausko, rajone sprendimus turėtų priimti vietos politikai, o ne Vyriausybės įgaliotinis.

„Manau, kad kokį nors sprendimą vis tiek rasime. Mūsų rajonas – ne vienintelis patekęs į tokią situaciją. Kiek žinau, ir gretimi rajonai buvo panašioje situacijoje, bet rado išeitį. Gal ten tik merai labiau sukalbamesni“, – sakė konservatorius.

Eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai numatomi 2023-iųjų pavasarį. Jeigu būtų įvestas tiesioginis valdymas, reikėtų organizuoti pirmalaikius mero ir tarybos rinkimus. Tokiu atveju kadencija truktų apie 8–9 mėnesius.

VRM pažymi, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Šilalėje yra apie 20 tūkst. rinkėjų, todėl pirmalaikiai rinkimai kainuotų apie 500 tūkst. eurų.