Pataisos Vyriausybei teikiamos po to, kai Konstitucinis Teismas birželį paskelbė, kad neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas centruose pusmečiui prieštarauja Konstitucijai.

Jose siūloma numatyti, kad asmeniui pasienio punkte pateikus prašymą suteikti prieglobstį, bus vertinama, ar nėra su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi susijusių ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvoje.

„Nustačius šias aplinkybes, prieglobsčio prašytojai bus apgyvendinami neribojant jų judėjimo laisvės“, – teigiama ministerijos pranešime.

Pataisose numatyta, jog tais atvejais, jeigu minėtos aplinkybės nebus nustatomos, prieglobsčio prašytojas, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos valstybės sienos kirtimo, būtų laikinai apgyvendintas tam skirtose vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti.

Nustačius šias aplinkybes, prieglobsčio prašytojai bus apgyvendinami neribojant jų judėjimo laisvės.

Įstatymo pataisomis trumpinamas maksimalus pasienio procedūros laikotarpis – vietoj šešių mėnesių siūloma nustatyti penkių mėnesių laikotarpį, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisėkūros pasiūlymus.

Nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui, kai yra pagrįstų abejonių dėl užsieniečio nurodyto amžiaus, ribojimas galės būti taikomas iki kol bus nustatytas amžius, bet ne ilgiau kaip 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos.

Įstatymo projekte įtvirtinta apgyvendinimo sprendimo apskundimo tvarka: jis galės būti skundžiamas per 14 dienų apylinkės teismui.

Pasak ministerijos, įstatymo projekte aiškiai nustatoma apgyvendinimo sprendimą priimanti institucija: dėl prieglobsčio prašytojų sprendimą priims Migracijos departamentas, dėl neteisėtų migrantų – Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Taip pat Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad teismai gali skirti švelnesnę nei šiuo metu nustatyta alternatyvią sulaikymui priemonę –  apgyvendinti užsienietį VSAT, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Toks leidimas laikinai išvykti būtų išduodamas, jeigu valdoma pasišalinimo rizika.

Įstatymo pataisas parengusioje darbo grupėje dirbo atstovai iš Vidaus reikalų, Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Grupei vadovavo vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Siūlomas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas svarstys Vyriausybė.

Konstitucinio Teismo vertinimu, visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.

Pasak KT nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet konstatavo, kad taikant juos visiems prieglobsčio prašytojams nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno migranto situaciją ir jo keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista apie 20,8 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.