„Taip, yra sisteminių problemų. Komisija jas konstatavo, ypač žvalgybos, kriminalinės žvalgybos veikloje, taip pat įgyvendinant pranešėjų teisių apsaugą, apsaugant pačius pranešėjus, taip pat kalbant apie prokuratūros veiklą, priimamus sprendimus dėl pranešėjų pranešimų“, – pirmadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkas demokratas Vytautas Bakas.

Komisijos narys konservatorius Andrius Vyšniauskas tvirtino, kad tyrimas parodė sisteminį vaizdą, „kaip kai kurie procesai valstybėje vyko, galbūt ir vyksta“.

„Išvados reikalingos teisiniam reglamentavimui koreguoti, matome, kad tiek Valstybės saugumo departamento, tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos parlamentinė kontrolė nėra iki galo užtikrinama, o tas turi būti daroma. Na, ir bendrai, man atrodo, visuomenei svarbu žinoti, kaip sprendimai šitoje valstybėje yra priimami ir kaip tuos sprendimus priimdamos elgiasi institucijos“, – sakė jis.

Konkrečių tyrimo išvadų komisijos nariai neatskleidžia. Jų teigimu, įstatymas draudžia jas skelbti, kol jos nėra registruotos Seimo teisės aktų bazėje. Tai planuojama padaryti antradienį.

A. Vyšniausko duomenimis, išvados patvirtintos vienbalsiai.

Tačiau šioje tyrimo komisijoje dirbo tik valdančiųjų atstovai ir vienas opozicijos –  jos pirmininkas V. Bakas. Kitos opozicinės frakcijos atsisakė dalyvauti tyrime.

Anot V. Bako, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, Seimui bus siūloma taisyti teisinį reguliavimą, susijusį su pranešėjų apsauga, kriminalinės žvalgybos kontrole, rinkimų išlaidų ir politinės reklamos apskaitos kontrole.

„Manau, kad išvados bus naudingos ne tik sužinant visuomenei apie svarbius procesus, žvalgybų vaidmenį prezidento rinkimų kampanijos metu, bet ir tobulinat įstatymus, susijusius su žvalgybos veiklos kontrole, su rinkimais, pranešėjų teisių apsauga“, – sakė laikinosios tyrimo komisijos vadovas.

Darbą komisija baigė nesulaukusi prezidento Gitano Nausėdos atsakymų.

Kaip praėjusią savaitę BNS sakė prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis, šalies vadovas nusprendė „negaišinti parlamentarų papildomų darbu“, kadangi komisijos vadovas Vytautas Bakas jau skelbė turintis „atsakymus į pagrindinius klausimus“.

Pasak V. Bako, formaliai G. Nausėda atsakymus dar gali pateikti iki antradienio vakaro.

„Komisija buvo pasirengusi prisitaikyti prie įtemptos prezidento darbotvarkės, buvome pasirengę ir atvykti į prezidento rezidenciją jį apklausti. (...) Problema yra ta, kad iki šiol nėra sulaukta jokio oficialaus atsakymo nei į vasario mėnesio kvietimą, nei į tuos klausimus“, – sakė jis.

Komisija buvo pasirengusi prisitaikyti prie įtemptos prezidento darbotvarkės, buvome pasirengę ir atvykti į prezidento rezidenciją jį apklausti. Problema yra ta, kad iki šiol nėra sulaukta jokio oficialaus atsakymo nei į vasario mėnesio kvietimą, nei į tuos klausimus.

Kvietimą liudyti G. Nausėdai Seimo komisija išsiuntė vasario 15 dieną, o nepavykus suderinti liudijimo žodžiu, kovo 4 dieną išsiuntė 70 klausimų raštu.

A. Vyšniausko teigimu, tyrėjai labiausiai gilinosi į buvusio VSD darbuotojo, tapusio pranešėju, pateiktą informaciją, į tai, kaip šioje institucijoje vyksta asmenų patikra. Anot Seimo nario, taip pat daug dėmesio skirta trąšų temai, kadangi ji išskirtinė ir atskleidžianti tam tikrų institucijų požiūrį į trąšų sankcijas.

Laikinosios tyrimo komisijos išvadas Seimui planuojama pristatyti ketvirtadienį. Parlamentas balsuos, ar joms pritarti, ar ne.

Seimo pavedimu laikinoji komisija aiškinosi buvusio VSD darbuotojo T. Gailiaus informaciją dėl departamento vadovų veiksmų tikrinant prieš penkerius metus į prezidentus kandidatavusio G. Nausėdos aplinką.

Parlamentarai taip pat tyrė galimą neteisėtą finansinę paramą per 2019 metų prezidento rinkimų kampaniją, galimą pranešėjo teisių pažeidimą, galbūt neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Šiais klausimais apklausti esami ir buvę prokuratūros, STT, VSD, Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovai, pareigūnai, kiti asmenys.

Dalis liudytojų pateikė įslaptintos informacijos, todėl V. Bakas kreipėsi į VSD, kad būtų išslaptinti VSD direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio uždaruose posėdžiuose duoti parodymai.

V. Bako teigimu, nedidelė dalis informacijos išslaptinta.

VSD pranešėjas T. Gailius komisijai sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl T. Gailius teigė ir kreipęsis į politikus bei tapęs pranešėju.

Žvalgybos atstovai sakė tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas teigė, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis jam patvirtino, kad sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, keliami klausimai ir dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.