„(...) manėme, kad turime atkreipti dėmesį dėl galimo komisijos veiksmų prieštaravimo Konstitucijai, įstatymams ir Konstitucinio Teismo priimtiems sprendimams“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė generalinę prokurorė N. Grunskienė.

„Todėl buvo kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Šio rašto kopija buvo perduota laikinajai komisijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, taip pat Seimo pirmininkei ir VSD“, – pridūrė ji.

Pasak generalinės prokurorės, dalį nuogąstavimų prokuratūros atstovai išsakė dar tada, kai komisija buvo suformuota. Pavyzdžiui, posėdyje, kuriame liudijo pati N. Grunskienė, keltas klausimas, ar Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas gali pirmininkauti laikinajai komisijai.

„Atkreiptas dėmesys dėl galimo komisijos šališkumo – pačioje pradžioje (komisijos darbo – ELTA), pirmojo posėdžio metu ir raštu, ir žodžiu kreipėmės, atkreipdami dėmesį dėl galimo šališkumo, įvardindami tai, kad komisijai galbūt negalėtų vadovauti ponas Bakas, kadangi jis pats turėtų būti apklausiamas toje komisijoje“, – priminė prokurorė.

Generalinė prokurorė taip pat akcentavo, kad laikinoji komisija „posėdžio metu atskleidė pranešėjo anketinius duomenis“ bei be pagrindo reikalavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atskleisti kriminalinės žvalgybos informaciją.

Manėme, kad turime atkreipti dėmesį dėl galimo komisijos veiksmų prieštaravimo Konstitucijai, įstatymams ir Konstitucinio Teismo priimtiems sprendimams.

„Susipažinti su kriminalinės žvalgybos byla neturi teisės niekas – kontrolę vykdo prokuratūra ir teismas“, – pažymėjo N. Grunskienė, nurodydama, kad parlamentinei tyrimo komisijai galėjo būti pateikta tik apibendrinta informacija apie atliktą kriminalinės žvalgybos tyrimą.

Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų

Pirmadienį VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.

Prezidentas su išvadomis nesutinka ir pabrėžia, kad komisija yra politizuota

G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Tarnybos direktorius nurodė aktyviai bendradarbiavęs su parlamentine komisija, tačiau užsiminė, jog keliami reikalavimai paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai.