Koncepcija pristatyta pasitarime, o ministerijai pavesta atsižvelgiant į šią koncepciją parengti Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos projektą. Jis Vyriausybei turėtų būti pateiktas iki spalio 20 dienos.

Kaip anksčiau skelbė ministerija, koncepcija apima laikotarpį iki 2030 metų.

„Pagrindiniai orientyrai turėtų tapti, kad atsiras geresnė sąveika tarp mūsų tarnybų, geresni gebėjimai veikti krizių, ekstremalių situacijų ir karo sąlygomis, bus investuojama į gyventojų perspėjimo sistemų modernizavimą, evakavimo procesus ir taip pat, žinoma, būtina rūpintis civilinės saugos švietimu, kad visuomenė būtų informuota ir pasirengusi“, – pasitarime sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasak vidaus reikalų ministrės, civilinės saugos sritis ilgus metus buvo apleista, todėl ją būtina iš esmės modernizuoti, ypač šiuo metu tvyrant geopolitinėms įtampoms regione.

Joje kaip civilinės saugos pamatas numatytos šešios kryptys: gyventojų perspėjimas, evakuacijos pajėgumų vystymas, savivaldybių civilinės saugos gerinimas, parengties pareigūnų darbas, gyventojų švietimas bei pasirengimas nelaimėms Astravo atominėje elektrinėje.

Joms stiprinti prireiks apie 283 mln. eurų.

Kaip pristatydamas koncepciją kalbėjo viceministras Vitalijus Dmitrijevas, ji parengta įvertinus Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje, COVID-19 pandemijos, migrantų krizės, karo Ukrainoje atskleistas galimas grėsmes.

Į visa tai planuojama atsižvelgti Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu atkreipė dėmesį, jog pernai trys valstybės institucijos buvo nepasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir paragino viceministrą jas įvardyti.

Šis teigė negalintis tiksliai įvardyti šių institucijų bei pabrėžė, kad „situacija gerėja“.

Kai nėra nė vienos savivaldybės, kuri visai nepasiruošusi, tai trys valstybės institucijos atrodo ne kaži kaip.

„Kažkaip kai nėra nė vienos savivaldybės, kuri visai nepasiruošusi, tai trys valstybės institucijos atrodo ne kaži kaip. Būtų gerai, kad jeigu dar jos liko nors viena, tai kad (nepasiruošusių – BNS) neliktų artimiausiu metu nė vienos“, – kalbėjo premjerė.

Koncepcijoje perteikiama esama civilinės saugos būklės analizė rodo, kad valstybės ir savivaldybių institucijų pasirengimas veiksmingai reaguoti į ekstremalias situacijas yra nepakankamas, tik maža dalis gyventojų žinotų, kaip reikėtų tinkamai elgtis stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių metu.

„Kiekvienais metais turime apklausas ir kiekvienais metais tuos rodiklius vertinam, tai, sakykim, 2023 metų rodikliai jie turėtų būti didesni: tiek dėl pasirengimo žmonių, tiek dėl žinojimo“, – pasitarime sakė vidaus reikalų viceministras.

Taip pat nustatyta, kad gyventojų perspėjimo sistema yra neveiksminga: ji nėra pritaikyta 5G ryšiui, o pranešimus į telefonus teigia gaunantys apie du trečdaliai dėl to apklaustų gyventojų.

Lietuvoje perspėjimo sirenų tinklą sudaro 927 sirenos, kuriomis galėtų būti perspėjama tik apie 37 proc.  gyventojų.

Koncepcijos gairėmis siekiama sukurti veiksmingą sistemą, stiprinti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų sąveiką, visuomenės bei institucijų pasirengimą ekstremaliųjų situacijų, krizių ir karo atvejams, plėsti ir tobulinti  gyventojų perspėjimo sistemą, didinti priedangų skaičių ir kita.

VRM duomenimis, 60 savivaldybių yra pasitvirtinusios priedangų sąrašus, kuriuose jau parinktos 2528 vietos, kur gali būti priedanga. Paženklintos 1976 priedangos (78 proc.), kuriose telpa per 810 tūkst. arba 29 proc. gyventojų, kai vienam gyventojui tenka 1,5 kvadratinio metro.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dauguma įstaigų neturi ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, neturi sukaupusios reikalingo rezervo ir priemonių. Neefektyviai prognozuojamos ir nustatomos grėsmės ir pavojai. Tobulintinas ir ekstremaliųjų situacijų rizikos mažinimo priemonių planavimas.

Taip pat nustatyta problema, jog sukaupus rezervus, pavyzdžiui, kolektyvinės apsaugos statinių aprūpinimui būtiniausia įranga bei maisto atsargomis, kyla iššūkių, kur juos laikyti.

Planuojama, kad įgyvendinus koncepciją, ginkluoto konflikto, ekstremalių situacijų metu mažiausiai 50 proc. gyventojų būtų apsaugoti priedangose.