Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Edis Urbonavičius sako, jog tai yra valstybės finansinių galimybių klausimas, bet olimpinių ir parolimpinių medalininkų premijos lygios būti neturėtų – dėl to yra pasisakęs ir teismas.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sakė vertinantis parolimpinių žaidynių dalyvių nuopelnus Lietuvai ir teigė, kad premijos jiems bus didesnės, nei iki šiol. „Aš manau, kad mes tikrai sugebėsime sportininkus pagerbti ir ieškosime variantų, kaip skirti jiems daugiau už tuos pasiekimus“, – žurnalistams Vilniuje šeštadienį sakė premjeras.

Premjerui pritarė ir vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas. „Situacija nėra gera ir tikrai nematyčiau skirtumo tarp olimpinių ir parolimpinių medalininkų, tiek kartų skirtis premijos tikrai neturėtų. Pasiaiškinsiu situaciją savo ruožtu, kiek tai priklauso nuo manęs kaip vidaus reikalų ministro, ir manau, kad čia turėtų būti pakeistas šitas santykis. Aš pasiaiškinsiu, kodėl būtent tokios premijos sudėliotos, ir jei galimybės leidžia, tikrai reikia ištaisyti tą neteisybę“, – BNS sakė T. Žilinskas.

Sportininkų premijas už pasiekimus reglamentuoja Vyriausybės nutarimas, jame olimpinių žaidynių aukso medalis įvertintas 115,85 tūkst., sidabro – 57,92 tūkst., bronzos – 43,44 tūkst eurų. Tuo metu premija už auksą parolimpinėse ar kurčiųjų žaidynėse premija yra 17,38 tūkst. eurų – kaip už penktąją vietą olimpinėse žaidynėse.

Po pastarųjų Lietuvos parolimpiečių pergalių žaidynėse viešojoje erdvėje kilo diskusija dėl didelės disproporcijos tarp olimpiečių ir parolimpiečių premijų. Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas yra registravęs pataisą, kuria siūlo parolimpinių žaidynių čempionams mokėti pirmojo laipsnio valstybines pensijas kaip ir olimpiniams čempionams, parolimpiečių ir olimpiečių premijas sulyginti siūlo Sveikatos reikalų komiteto narė „darbietė“ Dangutė Mikutienė.

Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius E. Urbanavičius sako, jog parolimpiečių premijas didinti galima pagal valstybės finansines galimybes, tačiau parolimpinių žaidynių pasiekimų prilyginti olimpiniams negalima. „Mes matome didelę disproporciją, bet klausimas keliamas dvejopai – dėl disproporcijos, ir dėl vienodumo. Kokia galėtų būti disproporcija, tai valstybės galimybių klausimas. Jei valstybė išgali ir gali, gali didinti, bet jei kažkas kelia klausimą, kad tai turi būti vienodai, tai jau rimtesnė diskusija“, – BNS sakė E. Urbanavičius.

Departamento vadovas pažymėjo, kad ginčą dėl skirtingų sąlygų olimpinių ir neįgaliųjų žaidynėms jau yra sprendęs teismas ir savo nutartyje jis yra pasisakęs, kad šių žaidynių prizininkų skirtingas vertinimas nepažeidžia Konstitucijos, nes olimpinių žaidynių statusas ir reikšmė – išskirtinė, jose ir sportininkų konkurencija yra didesnė.

„Yra nutartis, kuria teismas pasisako dėl šių dviejų varžybų skirtumo, ir kad jos negali būti prilygintos kaip vienodos. Pavyzdžiui, (aukso medalį parolimpinėse žaidynėse iškovojęs) Mindaugas Bilius, nemenkinant jokiu būdu jo pasiekimų, tikrai vertiname ir žavimės tuo sportininku, bet esmė – jo rezultatas, aukso medalis, pasiektas iš šešių sportininkų, jis aplenkė penkis. Tas pats Andrius Gudžius (Olimpinėse žaidynėse) turėjo aplenkti 26 sportininkus, kad užimtų 12 vietą, yra skirtumas. Žiniasklaida sako, stebėjo (parolimpines žaidynes) 10 tūkst. žiūrovų varžybas, olimpinėse varžybose pasirodymą mūsų sportininkų žiūrėjo 60 tūkst. žiūrovų“, – argumentavo E.Urbanavičius.

Pasak jo, parolimpiečiams tikrai reikia daugiau dėmesio, bet ne vien finansine išraiška per premijas. „Ir tada paskutinį klausimą užduodu žiniasklaidai – kodėl žiniasklaida netransliuoja parolimpinių žaidynių? Aš labai norėčiau, kad mūsų žmonėms būtų rodomi ir parolimpiečiai, kokias jie demonstruoja galimybes žmogaus. Bet kažkaip visi nori parašyti, kad yra didelė problema (dėl premijų), bet niekas nenori prisidėti, kad problema būtų sprendžiama. Taip žiniasklaida prisidėtų, rodydama olimpines ir parolimpines žaidynes“, – kalbėjo departamento vadovas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2010 metais nagrinėjo bylą, kurioje kurčiųjų vasaros olimpinių žaidynių medalių laimėtoja skundė sprendimą neskirti jai sportininkės rentos. Sportininkė ginčijo, kad jos pasiekimai turi būti traktuojami kaip ir olimpiečių.

Savo nutartyje LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad olimpinės žaidynės yra reikšmingiausias ir žinomiausias pasaulyje tarptautinis sporto renginys, turintis ypatingą tarptautinę, sportinę ir istorinę reikšmę, čia pasiekiami patys aukščiausi pasaulyje sportiniai pasiekimai, o kurčiųjų žaidynės tokio statuso ir masto nėra pasiekusios, pasauliniame olimpiniame judėjime nėra vertinamos taip pat kaip olimpinės žaidynės.

Rio de Žaneire vykstančiose parolimpinėse žaidynėse Lietuvos atstovas Mindaugas Bilius rutulio stūmimo rungtyje iškovojo auksą, taip pat jis laimėjo sidabrą disko metimo rungtyje. Aukso medalį Brazilijoje taip pat laimėjo Lietuvos vyrų golbolo rinktinė.

Iš viso į Rio išvyko 13 Lietuvos parolimpiečių.

Iš Olimpinių žaidynių Rio 67 delegacijoje buvę sportininkai parsivežė keturis medalius – vieną sidabro ir tris bronzos.