Vyriausybė iš esmės pritarė konservatoriaus parengtai Baudžiamojo kodekso pataisai, bet ir pasiūlė ją tobulinti.

Anot Vyriausybės, siūlomame projekte objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai – skatinimas, rėmimas, pritarimas – skiriasi turiniu, pavojingumo laipsniu, todėl reikėtų sankcijas už karo propagandą graduoti pagal padarytos veikos pavojingumą.

Pernai kovą pirmasis Seimo vicepirmininkas J. Razma registravo siūlymą Baudžiamąjį kodeksą papildyti nauju straipsniu „Karo propaganda“.

Jame numatoma, kad tas, kas viešai skatino, rėmė ar pritarė agresyviam karui ar kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui, pažeidžiančiam pagrindinius tarptautinės teisės principus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už atsakomybę siūloma taikyti ir juridiniams asmenims.

Pasak J. Razmos, Lietuvos Konstitucija ir kiti įstatymai draudžia karo propagandą, o informacijos laisvės samprata jos neapima. Jo teigimu, dabar Baudžiamajame kodekse nustatyta tik atsakomybė už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Vyriausybės išvadoje taip pat nurodoma, kad reikėtų šią baudžiamąją atsakomybę aiškiau atskirti nuo jau galiojančios administracinės atsakomybės už totalitarinių ar autoritarinių valstybių (režimų) simbolių naudojimą.

Be to, atkreiptas dėmesys, kad teisinio aiškumo stokoja sąvokos „agresyvus karas“, „kitoks ginkluoto jėgos panaudojimas“.