Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tokioms Švietimo įstatymo pataisoms, jos toliau bus teikiamos Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą. Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2024–2025 mokslo metų.

„Šiandien mes susifokusavę į valstybinius brandos egzaminus, tai tarsi visų 12 metų nuotrauka. Tas fokusas į valstybinius brandos egzaminus yra didžiulis emocinis krūvis tiek vaikams, tiek tėvams, tiek mokytojams, ir tai nėra nuoseklu ir tvaru“, – per Vyriausybės posėdį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pasak ministrės, šiuo metu susiduriama situacija, kai į kitą klasę pereinantys mokiniai nėra pasirengę aukštesnei pakopai, nors turi teigiamą metinį pažymį: mokykloje gaunami pažymiai nuo valstybinių brandos egzaminų ar pagrindinių ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatų skiriasi keletą kartų.

„Šiandien dažnai mes situaciją paliekame savieigai ir tiesiog vėliau stebimės prastais pagrindinių ugdymo patikrinimų ar brandos egzaminų rezultatais. Mūsų siekis ir tikslas – nepalikti šių spragų ir padėti nuo pat ugdymo proceso pradžios padėti tas spragas pašalinti“, – pažymėjo J. Šiugždinienė.

Patikrinimai: 4-oje, 8-oje, 10-oje klasėse

Pataisos numato, kad nacionaliniai pasiekimų patikrinimai būtų vykdomi baigiant pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo programos pirmosios dalies ir pagrindinio ugdymo programas, t. y. ketvirtoje, aštuntoje ir dešimtoje klasėse. Nebeliktų patikrinimo šeštoje klasėje.

„Mažiau nacionalinių patikrinimų, bet kokybiškų ir sukurtų ne konkuruoti, ne pasilyginti, o padėti mokiniams ir mokytojams, daugiau individualios pagalbos sunkumų patiriantiems mokiniams, kad jie tinkamai pasirengtų mokytis aukštesnėje klasėje, taip pat dėmesys mokinių polinkių atpažinimui“, – pakeitimus pristatė ministrė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Šiuo metu nacionaliniai ugdymo pasiekimų patikrinimai rengiami ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių moksleiviams, tačiau jie nėra privalomi. Paprastai juose dalyvauja apie 96 proc. šalies bendrojo ugdymo įstaigų mokinių.

Pagal naujas pataisas, dešimtokai pagrindinį išsilavinimą įgytų ne tik baigę pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikę pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, t. y. bent keturiais balais.

Ši nuostata taip pat būtų pradėta taikyti 2025 metais baigiantiems dešimtąją mokyklos – antrąją gimnazijos klasę, t. y. aktualūs jau dabartiniams aštuntokams. Nuo 2029–2030 mokslo metų slenkstis augų iki penkių balų.

Šiandien mes turime apie 40 proc. mokinių, jei mes žiūrime 2022 metų rezultatus, kurie neįveikė to slenksčio su keturiais balais.

Pagal pataisas, nepasiekus žemiausio lygmens, mokiniai turėtų galimybę sustiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu galimybės perlaikyti patikrinimą nėra.

Mokiniams taip pat galėtų būti siūloma kartoti 10-osios ar antrosios gimnazijos klasės kursą gimnazijoje arba profesinėje mokykloje ar atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais.

Pagal pataisas, nuo 2029–2030 mokslo metų mokytis gimnazijos trečiojoje klasėje galėtų tik išlaikiusieji pasiekimų patikrinimus ne mažiau kaip 5 balais, t. y. gavę patenkinamą pasiekimų įvertinimą.

Nuo 2029 metų – 5 balų slenkstis

Trečiadienį spaudos konferencijoje pristatydamas pakeitimus švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius teigė, kad šiuo metu PUPP matematikos dalies neišlaiko apie 40 proc. dešimtokų, lietuvių kalbos žinių patikrinimo – apie 5 proc. šių klasių moksleivių. t. y. jie gauna mažesnį nei keturių balų įvertinimą.

Pasak viceministro, būtent todėl siūlomas pereinamasis laikotarpis įvedant 5 balų slenkstį ne iš karto, o nuo 2029-ųjų.

„Šiandien mes turime apie 40 proc. mokinių, jei mes žiūrime 2022 metų rezultatus, kurie neįveikė to slenksčio su keturiais balais. Tai per anksti kalbėti apie penketus. Įsiklausėme į socialinius partnerius, kurie teikė pastabas“, – spaudos konferencijoje sakė R. Skaudžius.

Pataisos taip pat detaliau nustatytų, kaip su sunkumais susiduriantiems mokiniams būtų teikiama švietimo pagalba. Ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą atliktų mokyklos vaiko gerovės komisija ir pagalba galėtų būti skiriama mokyklos vadovo sprendimu, tam nebūtų privalu nustatyti specialiuosius ugdymo poreikius.

Švietimo įstatymo pataisos taip pat įvestų reikalavimą valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos, išskyrus aukštąsias mokyklas, vadovams turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Galiotų ir pripažinta lygiavertė užsienyje įgyta kvalifikacija.

Taip pat įstatymas būtų papildytas, kad mokinių mokymosi pasiekimams skatint galėtų būti skiriamos stipendijos, premijos ir taikomis kitos skatinimo priemonės.