Trečiadienį Ministrų kabinetas patvirtino išvadą Seime svarstomiems projektams ir siūlo asmens dokumentuose leisti „q“, „x“ ir „w“ raides asmenims, sudariusiems santuoką su užsieniečiu, bei tautinių mažumų atstovams.

Dėl šių projektų dar turės balsuoti visas Seimas.

Vyriausybė svarstė išvadą dėl praėjusią kadenciją registruotų įstatymų projektų: vienu siūloma vardus ir pavardes nelietuviškais rašmenimis leisti pagrindiniame paso puslapyje, kitu – papildomame.

Teisingumo ministerijos siūlymu Vyriausybė projektą dėl įrašo papildomame puslapyje Seimui rekomenduoja atmesti, o pritarti variantui dėl originalių asmenvardžių įteisinimo pagrindiniame dokumento puslapyje.

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pažymi, kad Gyventojų registre šiuo metu jau registruota beveik 400 Lietuvos piliečių, turinčių galiojančius asmens tapatybės dokumentus su „q“, „x“ arba „w“ raidėmis.

Sprendimas yra reikalingas artimiausiu metu, nes žmonės kreipiasi į teismus, ir taip iš esmės mes apkrauname teismus ir baudžiame savo piliečius procesu, ko neturėtų būti Lietuvoje.

Pasak ministrės, susiformavusi teismų praktika taip pat leidžia originalią pavardžių rašybą, tačiau norintieji tokios rašybos dokumente turi bylinėtis, o taip Lietuva „bylinėjimosi procesu baudžia savo piliečius“.

„Sprendimas yra reikalingas artimiausiu metu, nes žmonės kreipiasi į teismus, ir taip iš esmės mes apkrauname teismus ir baudžiame savo piliečius procesu, ko neturėtų būti Lietuvoje“, – BNS sakė E. Dobrovolska.

Ministerija siūlė nepritarti projektui dėl įrašo papildomame puslapyje, nes toks įrašas „paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime“.

Pagal išvadą, tokiu pakeitimu nebūtų sprendžiamos aktualios asmenvardžių rašybos problemos, nebūtų užtikrinama teisė į vienodą šeimos pavardę, o asmenys ir toliau susidurtų su problemomis.

Teisingumo ministerija siūlo originalią pavardės rašybą įteisinti pagrindiniame paso puslapyje, nes „asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, susijęs su asmeniniu bei šeimos gyvenimu“.

Išvadoje pažymima, kad vienoje valstybėje kaip nors pakeičiant kitos valstybės įteisintus asmens vardo ir pavardės įrašus to asmens dokumentuose gali būti ne tik pažeidžiamos žmogaus teisės, bet ir sudaroma sunkumų asmeniui migruojant iš vienos valstybės į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais reikalais – gali kilti papildomų problemų norint įrodyti asmens tapatybę.

Taip pat nurodoma, kad projekte originali pavardžių rašyba būtų įteisinama pagal dokumento šaltinį, jei asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba asmuo sudarė santuoką su užsieniečiu ir paėmė jo pavardę, tačiau „nėra sprendžiami tautinėms mažumoms aktualūs jų asmenvardžių rašymo klausimai“.

Todėl ministerija siūlo papildyti projektą nuostata, kad „ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio prašymu jo asmenvardžiai rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) taisykles“.

Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyksta jau kelis dešimtmečius, parlamente ne kartą dėl to teikti įstatymų projektai, tačiau nepakakdavo balsų jiems priimti.

Vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.

Iki šiol užsieniečiai ir jų sutuoktiniai, norintys originalių pavardžių pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, privalo kaskart šią poziciją ginti teismuose, teismai iki šiol priėmė jiems palankius sprendimus.

Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019–2021 metais priimti 149 teismų sprendimai, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su „q“, „x“ ar „w“. Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo.

Pasak ministerijos, dažniausiai tai yra atvejai, kai vienas iš sutuoktinių ar vaikų tėvų yra užsienietis, pavardėje turintis nelietuviškų raidžių. Būtent santuoka su užsieniečiu ar tėvystė yra priežastys, dėl kurių siekiama įgyti pavardes su nelietuviškais rašmenimis, t. y. tokias pačias pavardes, kokias turi sutuoktinis ar vienas iš tėvų.