„Pataisos turėtų pagerinti sąlygas kultūros ir kūrybinėms industrijoms, o legalaus turinio vartojimas internete – sukurti inovacijoms ir kūrybai palankią ir saugesnę terpę. Kartu turėtų didėti legalių literatūros, mokslo ar meno kūrinių, gretutinių teisių objektų naudotojų skaičius“, – sako kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

Projektus inicijavusi Kultūros ministerija pažymi, kad Lietuva užima trečią vietą Europos Sąjungoje (ES) pagal piratavimo lygį, o dabartinė teisinė bazė dėl autorių teisių apsaugos nepritaikyta skaitmeninei aplinkai.

Ministerija siūlo numatyti atsakomybę už neteisėtą kūrinio padarymą viešai prieinamą internete komerciniais tikslais, leisti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai už kūrinių patalpinimą skaitmeninėje erdvėje taikyti administracinę atsakomybę.

Trečiadienį pritarus Ministrų kabinetui, toliau pataisos bus teikiamos Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Pagal projektus, už neteisėtą kūrinio patalpinimą internete komerciniais tikslais siūloma bausti kaip ir už kitas šiuo metu kodeksuose įrašytas veikas dėl kūrinių neteisėto kopijavimo ir  t. t. – iki dvejų ar trejų metų nelaisvės, priklausomai nuo žalos dydžio.

Neteisėtas kūrinio atgaminimas, paskelbimas ar pan. pagal Administracinių nusižengimų kodeksą grėstų bauda nuo trijų šimtų iki 3 tūkst. eurų, padarytas pakartotinai – iki 4 tūkst. eurų.

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos 2021 metų tyrimo duomenimis, pagal nelegalaus autorių teisių turėtojų teises pažeidžiančio turinio vartojimą Lietuva užima trečią vietą Bendrijoje.

Vidutiniškai interneto vartotojas Lietuvoje prie nelegalaus turinio prisijungia apie 12 kartų per mėnesį, kai tuo tarpu ES vidurkis siekia  5,9 karto.

2019 metais atliktas tyrimas rodė, kad vidutinis Lietuvos interneto vartotojas jungėsi prie piratinių svetainių beveik 26 kartus per mėnesį, kai ES vidurkis siekė 9,7 prisijungimų per mėnesį vienam vidutiniam vartotojui.

Lietuvos intelektinės nuosavybės apsaugos centro duomenims, per metus Lietuvos kūrėjams dėl piratavimo žalos padaroma už 360 mln. eurų.