Vyriausybėje bus steigiama darbo grupė, kuri spręs žydų religinių bendruomenių problemas, sako Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.

Tai nuspręsta šią savaitę aptarus kylančias problemas susitikime su Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktoriumi Andrew Bakeriu (Endriu Beikeriu).

„Nusprendėme sukurti tokį darinį, kaip mes jį pavadinsime - darbo grupę ar komisiją, į kurią įeitų ir žydų bendruomenės, įskaitant poną A.Bakerį, atstovai, ir Vyriausybės institucijos. Ir žingsnis po žingsnio tas problemas spręstume“, - sakė A.Mačiulis.

Tokią ekspertų grupę premjerui A.Mačiulis sakė siūlysiąs suburti artimiausiu metu.

Pasak jo, susitikime su A.Bakeriu įvardytos kelios problemos - žydų architektūros paveldo išsaugojimo, kapinių priežiūros, fiziniams asmenims priklausiusio turto grąžinimo.

„Buvo įvardytos problemos, aišku, turto grąžinimo klausimai. Ne bažnytinio, o asmeninio turto grąžinimo klausimai tiems, kurie yra ne piliečiai - mūsų įstatymai neleidžia grąžinti ne piliečiams. Taip pat diskutavome dėl dvigubos pilietybės suteikimo, žydų kultūrinio paveldo objektų tvarkybos darbų“, - sakė jis.

Anot Vyriausybės kanclerio, žydų paveldo objektų tvarkymui būtų galima panaudoti integruotas teritorijų investicijas, taip pat ir pačių žydų religinių bendruomenių, t.y. Gerosios valios fondo lėšas.

Pats A.Bakeris ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad aktualūs yra ne tik žydų turto atkūrimo ar kultūros paveldo objektų išsaugojimo klausimai, bet ir tai, jog Lietuvos švietimo programose per mažai kalbama apie žydų gyvenimą Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo.

„Lietuvoje žydų gyvenimo ir tradicijų, kultūrinės duoklės istorija yra ilga, ji siekia daugybę amžių. Bet tai nėra atspindima ugdymo medžiagoje mokyklose. Mes pastebime, kad susiduriame su informacija apie žydus tik tuomet, kai kalbama apie holokaustą, bet nieko nėra apie tai, kas buvo anksčiau. Aš pabrėžiau, kad kai kuriais atvejais mes sužinome apie žydus tik kai kalbama apie krikščionybės pradžią prieš 2000 metų, o tada jie netikėtai dingsta. Mes žinome, koks svarbus žydų gyvenimas vyko Lietuvoje. Žmonės mano, kad tai turėtų būti dalis mokymo programos“, - sakė A.Bakeris.

Istoriniuose šaltiniuose apie žydų kūrimąsi LDK užsimenama jau XIV a. pabaigoje, dažniau žydų kvartalai miestuose imti skirti nuo XVI a. pradžios, o XVII amžiaus vidurio tokia gyvenimo forma tapo visuotine.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.