„Dėl vidaus sandorių, matyt, pozicija Vyriausybės šitos yra aiški: mes esame prieš visišką vidaus sandorių uždraudimą. Net nesvarstysime“, – pirmadienį susitikime su merais Vyriausybėje tikino S. Skvernelis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas pabrėžė, kad Seimo opozicinių konservatorių iniciatyva uždrausti vidaus sandorius yra „per ankstyva ir sukeltų savivaldybėms problemų“. Pataisoms neseniai nepritarė Seimo Ekonomikos komitetas, jos dar bus svarstomos parlamente.

Merai taip pat nuogąstauja, jog dėl centrinės valdžios planų didinti neapmokestinamų pajamų dydį nukentės savivaldybių pajamos, kartu ragina Vyriausybę leisti joms daugiau skolintis keičiant Fiskalinės drausmės įstatymą.

A. Vrubliauskas pabrėžė, kad šis klausimas keliamas nuo Vyriausybės darbo pradžios. Anot jo, Lietuvoje savivaldybių skola sudaro tik apie 2 proc. BVP, tuo metu Latvijoje ji siekia apie 6 proc. Regioninių savivaldybių vadovai tvirtina, kad įstatymų saugikliai šiuo metu sudaro nevienodas galimybes skolintis didmiesčių ir mažesnių miestų savivaldybėms.

„Todėl Savivaldybių asociacija toliau ragina peržiūrėti kai kurias pernelyg apribojančias savivaldybių skolinimąsi (...) įstatymo nuostatas“, – tikino A. Vrubliauskas.

Vis dėlto premjeras BNS tvirtino, jog Vyriausybė nesiims Fiskalinės drausmės įstatymo pataisų atleidžiant skolinimosi varžtus savivaldai, kol šiuo klausimu nerasta sutarimo Europos Sąjungoje.

„Jiems yra numatytos galimybės skolintis su tvaraus skolos išdėstymu per ketverius metus, toliau dėl bendrų principų diskusijos vyksta ECOFIN (ES Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje – BNS)“, – teigė premjeras.

„Manau, kad ne“, – tvirtino jis, paklaustas, ar savivaldybių prašymu bus inicijuojamos šio konstitucinio įstatymo pataisos.

S. Skvernelis susitikime kalbėjo, kad savivaldybių, ypač regioninių, noras įgyvendinti svarbius projektus skolinantis verčia mažinti išlaidas viešajam sektoriui. Todėl jis ragino rasti būdą, kaip įdarbinti privatų kapitalą ir gyventojų bankuose laikomas santaupas.

„Šiandien efektyviai laiko žmonės pinigus pasidėję indėlius bankuose. Pinigų yra milžiniška suma, bet jie nėra įdarbinti. Suradus būdą, kaip šiuos pinigus įdarbinti ir iš jų skolintis projektams, tos skolinimosi galimybės, panaudojimo efektyvumas bus visiškai kitoks“, – aiškino S. Skvernelis.

Seimo Ekonomikos komitetas balandžio viduryje nepritarė konservatorės Agnės Bilotaitės siūlymui uždrausti savivaldybių ir jų valdomų įmonių sandorius. Anot jos, tai būtina po to, kai Seimas 2017 metais  sugriežtino įmonių vidaus sandorius.  

Ekonomikos ir inovacijų ministras „valstietis“ Virginijus Sinkevičius tuomet teigė, kad nereikia skubėti uždrausti šių sandorių. Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė siūlė palaukti, ką dėl vidaus sandorių Lietuvoje nuspręs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Į jį kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjęs bylą dėl vidaus sandorio Kaune teisėtumo.

Viešųjų pirkimų įstatymas dabar numato, kad savivaldybės vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai perkant viešai, būtų neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos, geros kokybės ir prieinamumo.

VPT duomenimis, 2018 metais vidaus sandorių skaičius sumažėjo apie 5,5 proc., bet jų vertė padidėjo apie 113 proc. Pernai 12 savivaldybių sudarė 32 apie 437 mln. eurų vertės vidaus sandorius, o 2017 metais – tiek pat savivaldybių – 12 daugiau kaip 16 mln. eurų vertės sandorių.

Atsisakyti vidaus sandorių savivaldybėse anksčiau ragino Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų taryba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.