Neuždrausi išvažiuoti studijavusiam Lietuvoje

„Grįžimas į Lietuvą dirbti yra sveikintinas, todėl norime remti studijas ir užsienyje. Bet konkrečiai šito dar nesame įrėminę į nuostatinį dalyką. Žinoma, skatinsime įvairių mokslo sričių studijas užsienyje, ypač edukologijos, kadangi mums šiandien reikia naujo proveržio šioje srityje. Svarstysime šį punktą, nes tokia idėja reikalinga Lietuvai“, – sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Eugenijus Jovaiša.

Tiesa, pasiūlymo detalės kol kas nėra aiškios, nes Vyriausybė tik pradeda darbą. Be to, ruošiamasi parengti naują Mokslo ir studijų įstatymo redakciją.

Vyriausybės ketinimai apmokėti studijas užsienyje palies visų sričių studentus – taip pat ir medikus. Tačiau šalyje yra kita opi problema – daugelis būsimųjų gydytojų renkasi studijas gimtinėje, o dirbti išvyksta į užsienį.

Jaunuoliai būtų supažindinami su visomis studijų finansavimo sąlygomis, todėl politikai tiki, jog tokiu atveju iš jų galima reikalauti po studijų praleisti kelerius metus tėvynėje.

„Rengiame puikiausius medikus ir jie išvažiuoja iš mūsų gražios Lietuvėlės. Gyvename laisvoje šalyje, rinkos sąlygomis, tėvai sumokėjo už vaikų mokslą. Paimk ir uždrausk tam žmogui nevažiuoti, kai jis jau turi išsilavinimą. Todėl reikia sudaryti sąlygas, kad jauni žmonės norėtų čia įsidarbinti, turėtų atlyginimą, socialinę apsaugą, būtų patenkinti gimtinėje. Draudimais nieko nepasieksime“, – sako E. Jovaiša.

Studijos užsienyje grįžtantiems į Lietuvą bus finansuojamos pagal specialią programą, būsimieji studentai galės apsispręsti savanoriškai. Jaunuoliai būtų supažindinami su visomis studijų finansavimo sąlygomis, todėl politikai tiki, jog tokiu atveju iš jų galima reikalauti po studijų praleisti kelerius metus tėvynėje.   

Ką veiks žmogus sugriuvusioje sistemoje?

Lietuvoje medicinos studijos yra vertinamos pakankamai gerai, todėl būsimiesiems gydytojams užtektų pasimokyti Lietuvoje, o į užsienį jie vyktų tik stažuotėms – kaip tai ir daroma pasaulyje. Tačiau podiplominėms medikų studijoms ir kvalifikacijos kėlimui užsienyje skiriama pernelyg mažai dėmesio ir finansavimo.

„Šis punktas skamba keistai, ne nuo to reikia pradėti. Žinoma, galimybė studijuoti užsienyje būtų puiki. Tačiau svarbiausia, kad konkurso taisyklės būtų sąžiningos ir jame galėtų dalyvauti visi norintieji. Be to, nepakanka apmokėti studijų, kadangi tai tik gretutinis dalykas, nes išvažiavusiam į svečią šalį jaunam žmogui reikia dar ir būstą turėti, valgyti, ne mažiau svarbi – socialinė parama“, – pabrėžia Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovė Simona Stankevičiūtė.

Būtina drąsiai pripažinti, kad pasaulio universitetai yra ženkliai stipresni negu mūsiškiai. Todėl būtų tik geriau, jei turėtume tokių jaunų žmonių, kurie atvažiuotų dirbti Lietuvos universitetuose ir ligoninėse po studijų svetur. Tačiau didžiausias skaudulys, kalbant apie medicinos sritį, yra tai, kad daugelis Lietuvos medikų ir jaunųjų gydytojų, jau būdami specialistais, neturi lėšų išvykti į stažuotę ar kursus užsienyje.

Jeigu žmogus, studijavęs Oksforde ar Harvarde, sugrįžta inovatyvus, vakarietiškas, paruoštas puikiai dirbti į šitą sugriuvusią sistemą, ką jis čia kokius penkerius metus veiks?

Dažnai konferencijas, į kurias važiuoja gydytojai, apmoka farmacijos įmonės. Tačiau vyksta užsienyje vyksta ir daugybė kitų mokymo kursų – tai vadinamasis tęstinis medicininis mokymasis ir podiplominės studijos. Jaunieji gydytojai mano, kad jos per mažai finansuojamos ir tai nepelnytai pamiršta sritis. „Šiuo metu LSMU skiriama maždaug dešimt tūkstančių eurų suorganizuoti viduje tęstines podiplomines studijas. Tačiau jų poreikis yra milžiniškas... Ligoninėms palikta teisė skirti tam tikrą procentą tokiems kursams nuo savo biudžeto, bet jos tam neturi lėšų“, – mano S.Stankevičiūtė.

Jaunieji gydytojai abejoja Vyriausybės programoje paminėta idėja, nes pirmiausia tam reikalingas aiškiai apibrėžtas konkursas, kuriame dalyvautų vidurinę mokyklą baigę jaunuoliai, susidomėję valstybės pasiūlymu. Studentams šis skatinimas kelia įtarimų dar ir dėl to, jog Lietuvoje jau buvo vienas ministras, norėjęs visus besimokančius priversti atidirbti gimtinėje, nors tai prieštarauja visiems Europos Sąjungos reglamentams.

„Neįsivaizduoju, kaip tokią nuostatą galima įteisinti poįstatyminiu aktu. Taip pat sunku įvertinti, kiek laiko absolventas turėtų praleisti Lietuvoje. Tačiau jeigu žmogus, studijavęs Oksforde ar Harvarde, sugrįžta inovatyvus, vakarietiškas, paruoštas puikiai dirbti į šitą sugriuvusią sistemą, ką jis čia kokius penkerius metus veiks? Greičiausiai nutrauks sutartį, susiras darbą ir grąžins pinigus valstybei už studijas“, – galimą scenarijų numatė S.Stankevičiūtė.

Komentaras

V. Skaraičio / BFL nuotr.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė:

– Vienas Lietuvos skaudulių yra tai, kad negebame išlaikyti talentų savo šalyje. Valstybė privalo stengtis, jog mūsų gabus jaunimas turėtų puikias sąlygas dirbti, kurti Lietuvai ir Lietuvoje. Viena priemonių šiam tikslui pasiekti – studijų užsienyje finansavimas grįžtantiems į Lietuvą.

Vienas Lietuvos skaudulių yra tai, kad negebame išlaikyti talentų savo šalyje. Valstybė privalo stengtis, jog mūsų gabus jaunimas turėtų puikias sąlygas dirbti, kurti Lietuvai ir Lietuvoje.

Siekiant įgyvendinti šią idėją bus tariamasi dėl atrankos, finansavimo principų. Tai vienas būdų pritraukti mūsų geriausius protus į tėvynę. Natūralu, kad jaunimas nori išvykti studijuoti į prestižiškiausius užsienio universitetus, kartais studijoms susiranda rėmėjų. Tokiu rėmėju galėtų būti ir valstybė.

Tikrai matome prasmę investuoti į jaunus, sumanius žmones. Stengsimės sudaryti jaunimui galimybes susipažinti su geriausiais tarptautiniais pavyzdžiais, praktika, įgyti naujų kompetencijų ir visą šią patirtį pritaikyti Lietuvoje.

Neturėtų būti taip, kad geriausi šalies specialistai ieškotųsi darbo užsienyje negalėdami savęs realizuoti tėvynėje. Tai ypač aktualu viešajame sektoriuje, kur algos yra nedidelės. Todėl reikalinga viešojo sektoriaus struktūrinė reforma, kad specialistai – medikai, pedagogai ir kiti darbuotojai – turėtų geras sąlygas dirbti Lietuvoje.