„Veikiausiai tokio siūlymo neteiskime“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad pagal įstatymus nepaprastosios padėties pratęsimas negalimas, kaskart daromas naujas teikimas dėl tokios padėties įvedimo.

„Nepaprastoji padėtis yra nustatoma kiekvieną kartą iš naujo ir ji nustatoma įstatyme nustatytais pagrindais. Vyriausybė šiuo metu veikiausiai neteiks siūlymo iš naujo nustatyti nepaprastąją padėti nuo sausio 15 dienos, tačiau neatmeta, kad gali reikėti tą padaryti, atsižvelgiant į tai, kaip situacija klostysis toliau“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau trečiadienį žurnalistams sakė, kad ministerija siūlo dar mėnesiui pratęsti dėl migrantų antplūdžio įvestą nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija.

„Vidaus reikalų ministerija tikrai įvertino labai rimtai situaciją ir mato, kad grėsmės nėra išnykusios ir pagrindas nepaprastajai padėčiai išlieka, todėl Vidaus reikalų ministerijos siūlymas būtų pratęsti nepaprastąją padėtį“, – teigė ji.

Ministrės teigimu, tęsti nepaprastąją padėtį yra labai daug argumentų: tai, kad keli tūkstančiai neteisėtų migrantų dar yra Baltarusijos teritorijoje, be to, Baltarusijoje jie esą mokomi agresyviai veržtis į Lenkijos teritoriją.

Lapkričio 10 dieną įvesta nepaprastoji padėtis galioja iki sausio 14 dienos vidurnakčio.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasiūlė atšaukti nepaprastąją padėtį, nes „migrantų problema šiuo metu yra išspręsta“. Anot jo, situacijai pablogėjus šį režimą būtų galima įvesti iš naujo.

Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.