Taip jis įvertino jau nebe pirmą savaitę besitęsiančius ginčus dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo bei šalies vadovo Gitano Nausėdos sprendimą paviešinti poros diplomatų pavardes, kurie, pasak prezidento, dalyvavo konkurse užimti atstovybės Varšuvoje vadovo postą.

Apskritai, pažymėjo URK vadovas, Daukanto aikštės rūmų lyderis elgiasi neprofesionaliai – keldamas abejones dėl to, ar Užsienio reikalų ministerija (URM) neimituoja diplomatų atrankų, prezidentas, Ž. Pavilionio manymu, diskredituoja paskyrimo sistemos skaidrumą ir kenkia Lietuvos interesams.

„Jeigu tavo tikslas yra sustabdyti profesionalią diplomatiją, neleisti veikti raktinėse valstybių sostinėse profesionalams, jeigu tavo tikslas yra diskredituoti skaidrią atranką ir konkursus, jeigu tavo tikslas yra demotyvuoti trisdešimties metų patirtį turinčius ambasadorius nuo dalyvavimo konkursuose, jeigu tavo tikslas yra juos išgąsdinti ir tada pradėti bandyti skirti savo draugelius ir garažėlių – tai viskas yra nuoseklu. Viskas yra nuosekliai antivalstybiška, nes tu neskiri į svarbiausias vietas profesionalų, kuriuos ši valstybė užsiaugino“, – Eltai teigė Ž. Pavilionis.

Viskas yra nuosekliai antivalstybiška, nes tu neskiri į svarbiausias vietas profesionalų, kuriuos ši valstybė užsiaugino.

„Šioje kadencijoje mes pataisėme diplomatinius įstatymus, kad nebūtų jokių politinių parašiutų. Todėl prezidentas neturėtų stengtis sustabdyti šio diplomatinės sistemos skaidrumo ir turėtų padėti mums, dirbdamas ranka rankon, (...) ir suprasti, kad užsienio politikoje laimi tik tas, kas vienija – tik tas, kas sugeba veikti profesionaliai“, – aiškino URK pirmininkas.

Kaistantį Prezidentūros ir URM konfliktą dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo Ž. Pavilionis Eltai komentavo penktadienį, lankydamasis Varšuvoje. Seimo narys vizito metu susitiko su keletu naujosios valdančiosios daugumos politikų. Pasak URK pirmininko, Lenkijos premjero Donaldo Tusko lyderiaujama koalicija susiduria su panašiomis diplomatinės arenos problemomis – konservatoriaus teigimu, kaimyninės šalies valdantieji ketina keisti eilę ambasadorių, kurie buvo paskirti į pareigas ne dėl gebėjimų ar sukauptos patirties, bet dėl to, jog buvo lojalūs „Teisės ir Teisingumo“ (PiS) vadovybei. Panašų elgesį politikas įžvelgia ir prezidento G. Nausėdos laikysenoje.

„Dabar profesionalai grįžta, bet PiS valdymo laikais apie trečdalis ar net daugiau ambasadorių buvo paskirti politikai. Politikai, kurie buvo labai lojalūs ir ištikimi prezidentui, bet kartais nemokėdavo nei užsienio kalbų, neturėdavo ir aukštojo išsilavinimo, neturėdavo jokio supratimo apie diplomatinę tarnybą ar pačią Lenkiją, kurios interesams atstovauja. Šie žmonės turės nemažai darbo pakeisti tuos politikus profesionalais“, – situaciją Lenkijoje apžvelgė Ž. Pavilionis.

„Deja, tas pačias tendencijas matau mūsų prezidento elgsenoje ir toje retorikoje, prisidengiant visokiomis „Respublikos“ ar Pakso lygio teorijomis apie „valstybininkus“. Iš esmės daromas antivalstybinis veiksmas“, – konstatavo parlamentaras.

Ž. Pavilionis įspėjo – tai rizikinga pozicija. Parlamentaro įsitikinimu, Lietuvai būtina išlaikyti ir gilinti ryšius su strategine partnere, o ne kurstyti politines kovas.

„Aš suprantu, kad prezidentui Nausėdai yra labai svarbūs jo artimi santykiai su prezidentu Duda. Tačiau aš tikiuosi, kad jis bent paskaito laikraščius, kas šiuo metu vyksta Lenkijoje. Dabar kurstyti politines kovas, kai uždaromi visuomeniniai transliuotojai, kai vyksta tokia deorbanizacija, stoti į tos orbanizacijos pusę – tai yra labai labai pavojinga. Ne tik kad pavojinga – tai neatneš jokių rezultatų su naująja Lenkijos vyriausybe, su kuria mes privalome dirbti“, – akcentavo jis.

„Dabar nenutiesdamas kelių į naująją Lenkiją – bandau rinkti žodžius... Jeigu ir toliau taip bus daroma – tai yra tiesioginis kenkimas valstybes interesams“, – apgailestavo Ž. Pavilionis.

Todėl, apibendrindamas pažymėjo politikas, URK neketina keisti planų ir sausį uždarame posėdyje susitiks su prezidento vyriausiąja patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgiryte.

„Tikslas yra išsiaiškinti detaliai viską, kas buvo susiję su buvusiais konkursais. Nesu ir nebūsiu prezidentas – neviešinsiu detalių ar asmenų, nes nuoširdžiai gerbiu tuos žmones“, – į detalesnį komiteto posėdžio darbotvarkės aptarimą nesileido Seimo narys.

Lietuva neturi ambasadoriaus Lenkijoje nuo rugsėjo pradžios

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Ministras savo poziciją dėstė ir Seimo Užsienio reikalų komitete, nurodydamas, kad ambasadoriaus paieškos prasidėjo dar 2022 m. rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, leido suprasti jis, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Vėliau šalies vadovas interviu portalui tv3.lt įvardijo poros diplomatų, pasak jo, dalyvavusių atrankoje į diplomatinės atstovybės vadovus Lenkijoje pavardes – Petro Zapolsko ir Kęstučio Kudzmano.

Dėl kritikos URM ir viešų pareiškimų, esą diplomatų paskyrimas yra politizuotas, kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška, teigęs, kad G. Nausėda gilina konfliktą tarp institucijų. Jis kėlė klausimus ir dėl to, ar G. Nausėda, paviešinęs diplomatų pavardes, nepažeidė įstatymo.

Reaguodamas į tokias pastabas, prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje. Tokius pareiškimus valdantieji sukritikavo, tačiau G. Nausėda nurodė, kad F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis, atlikęs „tam tikrą“ analizę.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.