Kita vertus, pastebi jis, ir Užsienio reikalų ministerija nesistengia departamentui labai aktyviai patarti: „Kodėl vidaus reikalų ministras tik dabar imasi tyrimo, kai ima degti padai? Akivaizdu, kad daromos nesąmonės, laisvi žmonės nėra ginami, o nusikaltėliai – įleidžiami. Tam, kad būtų pradėta mąstyti, reikės Seimo bizūno arba įstatymo.“

D. Žalimas: skirtingai nei Rusijos teisėjai, buvau informuotas abstrakčiai

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teigia negalintis nei patvirtinti, nei paneigti, ar Migracijos departamento tarnautojų Rusijai išsiųstoje pažymoje atskleista kokia nors riboto naudojimo informacija. Jo teigimu, tai turėtų nustatyti tyrimas.

„Esmė ta, kad Migracijos departamentas informavo visus 19 Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjų, kurie dalyvavo aneksuojant Krymą, tokiu būdu, kad departamentas nurodė Lietuvos institucijų vidaus susirašinėjimo dokumentus. [...] Tarp jų yra ir mano nuomonė Užsienio reikalų ministerijai. Manau, kad tai daugiau negu neatsakinga pranešti tokias detales valstybei, kuri Lietuvai nėra draugiška“, – sako D. Žalimas.

Jo teigimu, organizuojant Pasaulio konstitucinės justicijos konferenciją teko 6–7 mėnesius susirašinėti su tarptautinėmis institucijomis ir kai kurių valstybių Konstituciniais Teismais, badant išaiškinti susidariusią situaciją.

Akivaizdu, kad daromos nesąmonės, laisvi žmonės nėra ginami, o nusikaltėliai – įleidžiami. Tam, kad būtų pradėta mąstyti, reikės Seimo bizūno arba įstatymo.

„To visiškai nebūtų buvę, jei informacija būtų pateikta labai bendro pobūdžio, t. y., kad tie asmenys įtraukti Lietuvoje į nepageidaujamų asmenų sąrašą dėl vienos paprastos priežasties – Krymo aneksijos, bet neatskleidžiant asmenų, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie to sprendimo priėmimo“, – pastebi D. Žalimas.

Jis primena – Venecijos komisijai ir Europos Tarybai paprašius Lietuvos, kad pora Rusijos teisėjų būtų įleisti, Lietuva pateikė atsakymą, jog nėra pagrindo daryti išimčių: „Žinoma, tai daugiau Užsienio reikalų ministerijos kompetencija atsakyti į šitą klausimą, bet Lietuvos pozicija labai tvirta – asmenys, kurie dalyvavo įgyvendinant tarptautinį nusikaltimą, t. y. Krymo aneksiją, Lietuvos Respublikoje nepageidaujami. Nėra jokio pagrindo daryti jiems išimtis.“

D. Žalimas tvirtina negalintis pasakyti, kokią žalą patyrė asmeniškai. Konstitucinio Teismo pirmininkas akcentuoja, kad atskleidimas kitai valstybei, kuri nėra draugiška Lietuvai, asmenų, prisidedančių prie įvairių sprendimų, gali lemti, kad prieš tuos asmenis bus panaudoti kokie nors metodai.

D. Žalimas patvirtina – jis įtrauktas į Rusijos juodąjį sąrašą, todėl jam draudžiama atvykti į Rusiją, Baltarusiją ir Kazachstaną: „Galėčiau pasakyti, kad, skirtingai nuo rusų Konstitucinio Teismo teisėjų, buvau apie tai informuotas labai abstrakčia forma. T. y. aš nežinau, nei kas inicijavo šituos sprendimus, nei kam aš juos galėčiau apskųsti. Nematau tame jokios didelės tragedijos. Niekada nesirengčiau vykti į Rusijos Federaciją ir nematau tame nieko blogo, tiesiog pateikiu pavyzdį, kaip normali, civilizuota šalis turėtų informuoti apie tokius priimamus sprendimus. Tikrai nežinau nė vienos pasaulio valstybės, kurioje taip detaliai informuojami asmenys, kurie įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašus.“

Ministro patarėjas: nedrįsčiau teigti, kad departamentas – Rusijai dirbanti struktūra

Kaip informuojama išplatintame pranešime, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas inicijuoja tyrimą, kad būtų išsiaiškintos aplinkybės, kaip ir kodėl Migracijos departamento pareigūnai Rusijai atskleidė riboto naudojimo informaciją, sako vidaus reikalų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius.

„Yra aišku, kad ta informacija buvo pateikta. Aiškintis reikia, kodėl ji buvo pateikta. Taip pat aišku, kad tai yra ir vadovės, ir tų darbuotojų atsakomybė“, – teigia K. Vaitkevičius.

Paklaustas, ar su tokia informacija Migracijos departamente dirbantys pareigūnai yra atsitiktiniai žmonės, ar vis dėlto turintys tam teisę, ministro patarėjas sako, kad riboto naudojimo informacija pateikiama tik tiems žmonėms, kurie turi teisę su ja dirbti: „Tie žmonės, prieš gaudami tokią teisę, informuojami, kaip su ta informacija reikia elgtis, yra patikrinami, ar jie gali tokią informaciją gauti, ar žino, kaip su ja elgtis. Čia ir klausimas, kodėl taip nutiko.“

K. Vaitkevičiaus teigimu, „pagal teisės aktus VRM negali prašyti pareigūnų atsakomybės, gali nebent įpareigoti vadovą įvertinti pavaldinių darbą, bet viskas priklausys nuo to, kokia bus surinkta informacija“.

VRM ministras yra sakęs, kad tai ne pirmas ir ne antras kartas, kai Migracijos departamentui tenka viešai aiškintis dėl priimtų abejotinų sprendimų, bet iki šiol taip ir nebuvo išsiaiškinta, kas ir kaip turi būti sudėliota, kad departamentas būtų Lietuvai dirbanti, o ne Rusijai struktūra.

Tačiau K. Vaitkevičius sako, kad, neturėdamas daugiau detalių, nedrįstų teigti, jog departamentas – Rusijai dirbanti struktūra. Bet pripažįsta, kad ne kartą kalbėta apie tai, jog problemų departamente yra, ministras ne kartą yra kalbėjęs ir su vadove, kad reikia jas spręsti, bet vis tiek jų atsiranda.

„Tai štai dabar norima principingai pasižiūrėti, konkrečiai įvertinti, kas buvo padaryta ne taip ir kur yra spragos“, – tikina K. Vaitkevičius.

Ž. Pavilionis: akivaizdu, kad daromos nesąmonės

Pažiūrėjus į istoriją matosi, kad žmonės, dirbantys Migracijos departamente, arba neturi nuovokos, arba nesąmoningai daro keistus dalykus, LRT RADIJUI sako Seimo narys Ž. Pavilionis, paklaustas, kaip paaiškinti departamento pareigūno elgesį.

Kaip teigia jis, reikia sutvarkyti visą sistemą, o tai ir bus daroma priėmus vadinamąsias „Magnickio įstatymo“ pataisas: „Esmė bus tokia – Migracijos departamentas negalės vienas priimti sprendimų, jis būtinai tarsis su Užsienio reikalų ministerija, su politikais (tai ir vidaus reikalų, ir užsienio reikalų ministrai).“

Pasak Ž. Pavilionio, bus aiškiai įvardyta, kokie žmonės gali būti įleidžiami į šalį, kokie ne. „Taip pat priversime Migracijos departamentą atsižvelgti ir į kitų Europos ir NATO šalių juoduosius sąrašus. Kaip kad buvo su Rotenbergo klano atstovais, dažnai nematome, kad kai kurie žmonės JAV įvardyti kaip nusikaltėliai ir pasikviečiame juos. O tuos, kurie atskleidžia nusikaltėlių nusikaltimus, bandome išduoti“, – aiškina pašnekovas.

Kitaip su tokiais žmonėmis, kaip D. Žalimas, tvirtina Ž. Pavilionis, kurie gina mūsų laisvę ir Konstituciją: „Nors D. Žalimas yra pavyzdys daugeliui kitų Konstitucinio teismo teisėjų, jį lengva ranka išduodame Rusijai su visa informacija. Kai kurie sako, kad tai panašu į išdavystes, kurias Lietuva darė prieš Antrąjį pasaulinį karą. Man nuoširdžiai gėda. Tikiuosi, kad vidaus reikalų ministras priims tam tikrus sprendimus.“

Ž. Pavilionis teigia, kad Migracijos departamentui reikia turėti daugiau nuovokos. „Reikia suvokti, kad esame laisvo ir demokratiško pasaulio fronto linija. Už 20 km nuo čia žūsta ir naikinami žmonės. Ir tik dėl to, kad turi kitokią nuomonę. Migracijos departamentas, prieš priimdamas savo unikalius sprendimus, turi pasitarti su labiau patyrusiais žmonėmis. Dažniausiai tai – Užsienio reikalų ministerija“, – aiškina Seimo narys.

Kita vertus, anot Ž. Pavilionio, reikia paminėti, kad ir Užsienio reikalų ministerija nesistengia labai aktyviai patarti ir aiškinti Migracijos departamentui: „27-aisiais nepriklausomybės metais mes, Seimo nariai, turime suvesti du departamentus ir aiškinti, kaip jiems reikia dirbti. Kodėl vidaus reikalų ministras tik dabar imasi tyrimo, kai ima degti padai? Akivaizdu, kad daromos nesąmonės, laisvi žmonės nėra ginami, o nusikaltėliai – įleidžiami. Tam, kad būtų pradėta mąstyti, reikės Seimo bizūno arba įstatymo.“