Praėjusią savaitę prokuratūrai pranešus, kad R. Žemaitaičio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo V. Čmilytės-Nielsen šmeižimo, „aušriečių“ lyderis Seimo plenarinio posėdžio metu atsiprašė kolegės dėl savo teiginių. Pasak politiko, kalbėdamas apie teistumą, jis omenyje turėjo Liberalų sąjūdį, o ne šios partijos lyderę.

„V. Čmilytė-Nielsen kreipėsi į prokuratūrą dėl manęs, nes aš pasakiau, kad nuteista. Aš atsiprašau viešai, Viktorija, nenorėjau pasakyti, kad jūs (nuteista – ELTA), kalbėjau apie jūsų partiją“, – Seimo salėje į parlamentarę kreipėsi R. Žemaitaitis.

Anksčiau jis žurnalistams minėjo, kad jo pareiškimas dėl esą liberalės teistumo tebuvo lapsus linguae (apsirikimas kalbant – ELTA).

Eltos kalbinta V. Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad jos R. Žemaitaičio atsiprašymas netenkina. Ji tvirtino teisėsaugai pateikto pareiškimo dėl galimo šmeižto neatsiims.

„Pirmiausia, jokio (R. Žemaitaičio – ELTA) išstojimo nebuvo. Buvo ilgoje tiradoje kažkoks sumurmėjimas apie lapsus linguae ir neva, jei taip, tai „aš galiu čia Viktorijos atsiprašyti“. Tai ne, aš to netraktuoju kaip kažkokio nuoširdaus atsiprašymo“, – dėstė liberalų lyderė.

V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo nekeičianti pozicijos ir mano, jog parlamentaras specialiai, tikslingai siekė ją apšmeižti.

„Kreipiausi (į teisėsaugą – ELTA) dėl rimtų, svarių priežasčių – dėl šmeižto manęs, kaip politikės, kaip asmens, ir melagingų teiginių, kuriuos jis pats, būdamas teisininku, puikiai suprato, kad pasakė“, – sakė politikė.

Seimo narė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad R. Žemaitaitis savo teiginius išsakė viešai Seimo plenarinio posėdžio metu, o šie pasisakymai buvo atkartoti ir kitais kanalais.

„Šių teiginių sklaida buvo labai plati, tai atsiprašymas kaip sumurmėjimas kažkuriame kur kas vėlesniame etape nepakeičia tos žalos, tos skriaudos, kuri, kaip aš manau, buvo sąmoningai ir labai tikslingai padaryta man“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Prokuratūra: tyrimas dėl atsiprašymo nėra nutraukiamas

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiojo specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė Eltai teigė asmens atsiprašymas nėra pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą.

„Įstatymas nenumato pagrindo nutraukti tyrimą, nes asmuo atsiprašė. Šiuo metu tyrime toliau atliekami veiksmai, siekiant išsiaiškinti tyrimui reikšmingas aplinkybes“, – nurodė prokuratūros atstovė.

G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė neatskleidė, ar ikiteisminiame tyrime dėl galimo šmeižimo planuojama apklausti R. Žemaitaitį.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę prokuratūra pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo R. Žemaitaičio šmeižto V. Čmilytės-Nielsen atžvilgiu.

Anot prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika, kai rugsėjo 10 d. vykusio Seimo vakarinio posėdžio metu R. Žemaitaitis tvirtino, esą V. Čmilytė-Nielsen yra teista dėl kyšininkavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.

„(...) praeitą kadenciją turėjau keletą vizitų Europos Komisijoje ir kitur, tai manęs klausdavo, kaip pas jus Seime gali būti teista partijos pirmininkė ir vadovauti Seimo pirmininkė, už kyšį, pinigų gryninimą ir už slėpimą“, – tuomet Seimo posėdyje kalbėjo R. Žemaitaitis.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Praėjusių metų spalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Liberalų sąjūdis buvo pagrįstai nuteistas „MG Baltic“ politinės korupcijos byla. Partija sumokėjo jai skirtą 376,6 tūkst. eurų dydžio baudą.