Už ir prieš tai trečiadienį balsavo po keturis komiteto narius, bet persvarą nulėmė jo vadovo „valstiečio“ Andriejaus Stančiko balsas – jis pasisakė už tai, kad komitetas imtųsi tyrimo, nesteigiant laikinosios komisijos.

Po tokio sprendimo trys komiteto nariai iš opozicijos išėjo iš posėdžio. Netrukus tai padarė ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Algimantas Salamakinas. Nelikus kvorumo, kitus su tyrimu susijusius klausimus komitetas atidėjo iki kito posėdžio.

Parlamentarai nespėjo susitarti, į kokius klausimus komitetas turėtų pateikti atsakymus dėl situacijos žemės ūkyje.

A. Salamakinui užkliuvo „tvarkiečio“ Petro Gražulio pageidavimas, kad tyrimo būtų analizuojamas konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio uošvio Evaldo Čijausko vaidmuo skirstant Europos Sąjungos (ES) Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) paramos lėšas, taip pat siūlymas nustatyti Austėjos Landsbergienės pradinio kapitalo kilmę mokyklų bei darželių verslui Vilniuje.

A. Salamakinas pasiūlė iš kelių komiteto narių sudaryti darbo grupę, kuri tuos klausimus susistemintų ir tik tada pateiktų komitetui.

Kol KRK nepriims sprendimo, Seimas taip pat negalės imtis šio klausimo, nors įpareigoti komitetą pradėti tyrimą buvo planuojama šį ketvirtadienį.

Komitetas be kita ko siūlo aiškintis visus 1991-2016 metų politinius sprendimus, turėjusius esminės įtakos žemės ūkio valdymui, o visus opozicijos, kuri ir buvo tyrimo iniciatorė, klausimus dėl dirbamos žemės įsigijimo, nori išbraukti.

Opozicija prognozuoja, kad toks tyrimas truktų „metų metus“, nes komitetui reikėtų įsigilinti į žemės ūkio procesus, prasidėjusius nuo Nepriklausomybės atkūrimo.

Pavyzdžiui, komitetui siūloma aiškintis žemės perkėlimų sitauciją, analizuoti kitų Europos Sąjungos šalių patirtį skaidrinant žemės ūkio sektorių, trąšų, sėklų rinkos reguliavimą nuo 1991 metų, o taip pat tirti 1991-2016 metų žemės ūkio mokslo ir inovacijų politiką.

Konservatorius Kazys Starkevičius pasiūlė žemės ūkio įsigijimų ir kitų reikalų tyrimą pavesti Seimo Antikorupcijos komisijai, bet A. Salamakinas situaciją pavadino „karštos bulvės mėtymu“. 

Jis prognozavo, kad tyrimui, jeigu Seimas jam pritars, gali pritrūkti komiteto narių, nes dauguma susiję su žemės ūkiu. 

„Aš nuo 1992 metų dalyvavau visuose procesuose dėl žemės reikalų,“ – teigė jis.

Posėdyje dalyvavusi „valstietė“ Agnė Širinskienė tikino, kad specialios komisijos sudaryti negalima, nes dėl darbų gausos Seime nėra darbuotojų, kurie padėtų jo nariams. O tyrimą pavedus atlikti komitetui, būtų pasitelkti jo biuro darbuotojai.

Ji pareiškė taip pat nemananti priežasčių, kad su žemės ūkiu susiję komiteto nariai negali atlikti tyrimo ir turėtų nusišalinti: „Tik savo priimtų sprendimų komiteto nariai negalės vertinti“. Ji paminėjo buvusį žemės ūkio ministrą konservatorių Kazį Starkevičių. 

Liberalas Juozas Baublys suabejojo, ar jis galės dalyvauti tyrime, nes pats dalyvavo kai kurių sprendimų, susijusių su žemės ūkiu, priėmime ir pažadėjo per tyrimą nusišalinti.

„O ministrų įtakojimas kažkada užsiimant visuomenine veikla... Galima būti neobjektyviems dirbant tyrime“, – akcentavo jis.

Tyrimą pradėti opozicija siūlė paaiškėjus, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.

Dabar siūloma įvertinti įstatymų, įteisinančių žemės perkėlimą, atsiradimo aplinkybes ir nustatyti, kokie politikai bei jų artimieji giminaičiai tuo pasinaudojo. Taip pat norima ištirti Europos Sąjungos fondų paramos žemės ūkio sektoriui skirstymo skaidrumą 1991-2016 metais.