Anot premjero patarėjo, sprendimo reikia, norint kad viešoji medicina nepatirtų visiškos griūties. Pacientai privačiai medicinai sumoka apie 40 mln. eurų per metus.

Eilės į viešąsias gydymo įstaigas per pastaruosius kelerius metus išaugo dėl nesąžiningai taikomo įstatymo, kuriuo remiantis iš pacientų prašoma papildomų priemokų už sveikatos priežiūros paslaugas, sako sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė.

Valdžios teigimu, priemokų draudimas stiprins valstybinę mediciną ir grąžins į ją išsilaksčiusius medikus. Tad, kas bus uždraudus priemokas, padidės ar sumažės eilės? Kaip šis sprendimas sustiprins viešąją mediciną? Kas bus su gydytojais?

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė tikino, kad visų pirma žiūri į pacientų pusę.

„Nuo 2018 m. ligonių kasos suteikė galimybę privačioms klinikoms gauti ligonių kasų pinigus, tai pasižiūrėkime, kas yra įvykę per šį laikotarpį, – kuo daugiau yra klinikų, tuo didesnės yra eilės, pacientai nebegauna paslaugų. Yra įvykusi tiesiog baisi situacija Lietuvoje, šiandien dienai visi kalba tik apie priemokas, o kas kalbės apie pacientus? Apie pacientus, kurie negauna paslaugų, ir kodėl yra susidariusi ši situacija. Man bendraujant ne tik kaip komiteto pirmininkei, bet ir kaip Seimo narei, ir kaip medikei, pačiai bendraujant su pacientais, tiesiog yra situacija palikta. Ligonių kasos dalino tuos pinigėlius per paskutinius metus, nedarydamos jokios kontrolės, o Sveikatos ministerija taip pat nežiūrėdama, ką daro ligonių kasos. Ir dabar turime šiandien, ką turime“, – situaciją komentavo L. Šukytė-Korsakė.

Kodėl gydytojas ar slaugytoja, kuri nuolatos būna prie paciento, turi dirbti už 900 eurų?

Lina Šukytė-Korsakė. T. Biliūno / BNS nuotr.

Atsakydama, į klausimą, ar šios reformos efektai bus teigiami, Seimo narė prabilo apie didelį krūvį, su kuriuo susiduria gydytojai.

„Gydytojas negali dirbti tiek, kiek šiandien dienai dirba. Jeigu jis dirba, jis turi ir uždirbti oriai. <...> Valstybė turi grąžinti pinigus, kurių yra negrąžinusi, už mokinius, senjorus, pensininkus. Jeigu padidėtų įkainiai – turime būtinai peržiūrėti įkainius –, aš manau, po truputį susitvarkytų“, – sakė ji.

Kalbėdama apie viešąsias įstaigas L. Šukytė-Korsakė tikino, kad nėra jokios normalios kontrolės.

„Kas tai yra – išsitaškymas. Nėra jokios normalios kontrolės, nebenori gydytojai budėti naktimis, nes tai yra sunku. O nuėjus į privačią [įstaigą] nėra skubos, ramiai dirbi“, – kalbėjo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė ir pabrėžė, kad viešosiose įstaigose gydytojai ir slaugytojos dėl perdegimo nebėra motyvuoti dirbti.

L. Šukytė-Korsakė taip pat teigė, jog pokyčiai yra reikalingi, o vienos priežasties, dėl ko medikai išeina dirbti iš viešos įstaigos į privačią, nėra. Vis dėlto, alga čia vaidina vieną svarbiausių vaidmenų.

„Kodėl gydytojas ar slaugytoja, kuri nuolatos būna prie paciento, turi dirbti už 900 eurų?“ – klausė ji.

Tuo tarpu Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius aiškino, kad leidžiamos imti priemokos „truputėlį iškreipė istuaciją“.

„Pacientams dažnai neaišku, už ką ta priemoka, ją reikia mokėti, nereikia mokėti. Kai ateina į gydymo įstaigą ir paskui jam parašo čekį, kad reikia susimokėti, tada pacientui tikrai neaišku ir jis pastatomas į tokią situaciją. Tokiu atveju yra nuskriaudžiami visi mokesčių mokėtojai ar valstybes draudžiami asmenys. Visi prieš įstatymą yra lygūs ir turi teisę, galimybę gauti paslaugas. Tokiu atveju jie yra paliekami eilės gale, o mokant kažkokią priemoką tiesiog yra aplenkiama eilė.

Renaldas Jurkevičius. T. Biliūno / BNS nuotr.

Gydymo įstaigos taip pat atsiduria tokioje nelygioje situacijoje, kai viešojo sektoriaus gydymo įstaigos, negalėdamos imti tų priemokų, yra nelygioje konkurencinėje kovoje. Yra viliojami gydytojai ar slaugytojai didesnėmis algomis iš tų pačių priemokų, tai viešasis sektorius praranda galimybę suteikti tas paslaugas pacientams, kurie iš tikrųjų laukia labai ilgai“, – sakė R. Jurkevičius ir pridūrė, kad gydytojų yra tiek, kiek yra, ir pastaraisiais metais medikai persiskirstė iš viešojo sektoriaus į privatų, dėl ko pacientams eilėse viešosiose įstaigose tenka laukti ilgiau.

Pasak jo, pavykus įstatymo projektą priimti Seime, didesnių rizikų neturėtų būti.

„Kaip mes girdime iš privataus sektoriaus, tas rizikas bandant vardinti, sakant tuos argumentus, dėl ko tos priemokos imamos, tai sakoma, kad kažkokia, neva, inovatyvesnė paslauga suteikiama. Iš Kauno ar Santaros klinikų perspektyvų sunku suvokti tokius argumentus. Turbūt mūsų universitetų ligoninės jau tikrai teikia pačias inovatyviausias paslaugas ir tokie argumentai neatrodo labai rimti“, – teigė Kauno klinikų generalinis direktorius.

Šitos naujos reformos padidins eiles, vadinasi, padidins krūvius viešajam sektoriui.

Anot Lietuvos medikų sąjūdžio prezidentės Auristidos Gerliakienės, ši reforma nebuvo apsvarstyta su socialiniais partneriais, neatsižvelgta į jų įžvalgas.

„Besąlygiškas pasitikėjimas savo jėgomis, nepaisant perspėjimų, mane glumina ir ne tik mane – didelę bendruomenės dalį“, – pasakojo A. Gerliakienė. Tuo tarpu Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas teigė nepajutęs nesusikalbėjimo. Reformoje profesorius taip pat sakė nematąs problemų pačioje reformoje.

„Šitos naujos reformos padidins eiles, vadinasi, padidins krūvius viešajam sektoriui. Ir reikia atkreipti dėmesį, kad apie 30 proc. gydytojų yra pensinio amžiaus, jie tiesiog gali neatlaikyti tokio krūvio, o jaunimas, kuris jau įprato prie geresnių sąlygų, paragavo to darbo privačiai, jie, manau, išvyks į užsienį. Ir mes turėsime dar mažiau personalo, kuris teiks sveikatos paslaugas“, – aiškino A. Gerliakienė.

Vis dėlto, anot L. Labanausko, eilės po reformos mažėti turėtų.

„Priemokos nėra tas įrankis, kuris didintų arba mažintų eiles. Eilės susidaro dėl visai kitų priežasčių“, – sakė L. Labanauskas.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: