„Praėjusią savaitę buvau susitikęs su žvalgybos kontrolieriumi, jis pasitikslino kai kuriuos klausimus. Ketvirtadienį gavau pranešimą, kad Žvalgybos kontrolierius pradėjo tyrimą“, – Eltai teigė T. Gailius.

Reaguodamas į politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paskelbtus tekstus, pranešėjas dėl galimo šmeižto ir informacijos nutekinimo kreipėsi ne tik į Žvalgybos kontrolierių, bet ir į Generalinę prokuratūrą. Tačiau, anot T. Gailiaus, ši institucija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Antradienį gavau pranešimą iš Generalinės prokuratūros, kad ji atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą. Argumentai, kad veika nėra tokia pavojinga. Informacija apie asmens privatų gyvenimą yra tik apie keliones. Tai tuo pagrindu atsisakyta pradėti. O dėl šmeižto sakė kreiptis privačia, civiline tvarka“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad iš tiesų ketina kreiptis į teismą.

„Samdžiau teisininką ir mes teiksime skundą teismui kartu ir pridedant atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą“, – sakė pranešėjas.

T. Gailius pabrėžė, kad Generalinės prokuratūros požiūris į situaciją jį stebina.

„Žvalgybos kontrolierius bent pasikvietė patikslinti aplinkybes, iš prokuratūros nebuvo jokio bendravimo. Jie neapklausė nei manęs, nei Laurinavičiaus, nei mano nurodytų asmenų. Jie tiesiog atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai tiesiog parodo prokuratūros požiūrį į visą situaciją ir pranešėjo teisių užtikrinimą“, – patikino jis.

Praėjusią savaitę buvau susitikęs su žvalgybos kontrolieriumi, jis pasitikslino kai kuriuos klausimus. Ketvirtadienį gavau pranešimą, kad Žvalgybos kontrolierius pradėjo tyrimą.

ELTA primena, kad M. Laurinavičius skelbė apie T. Gailiaus šeimos išvykas į Rusiją. Tačiau pats pranešėjas įraše feisbuke tikino, jog jis ryšį palaikė tik su ambasadoje dirbusiais darbuotojais. T. Gailius dalinosi, jog politikos apžvalgininko išplatinta informacija – ​„eilinė šmeižto dozė“.

VSD kaltinimus atmeta

Pranešėjas jau anksčiau teigė, kad dar dirbdamas žvalgyboje kelis kartus gavo pavedimą iš VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio ir jo pavaduotojo Remigijaus Bridikio surinkti bei jiems pateikti įslaptintą informaciją, kuri vėliau būtų perduota M. Laurinavičiui. Visgi, akcentuoja, T. Gailius, tokį nurodymą vykdyti jis atsisakė.

Savo ruožtu, VSD atmeta kaltinimus dėl vadovybės ryšių su M. Laurinavičiumi.

„Minimi kaltinimai yra melagingi. VSD vadovybė niekada nedavė jokių neteisėtų nurodymų surinkti bei pateikti įslaptintą informaciją asmenims, neturintiems teisės su ja susipažinti. VSD visada veikia teisėtais būdais įstatymo rėmuose“, – Eltai siųstame atsakyme teigė VSD.

„Primename, kad balandžio 4 d. pateiktame VSD vertinime dėl Seimo laikinosios komisijos vadinamajai „VSD pranešėjo istorijai“ ištirti išvados nepagrįstumo pažymima, kad VSD neturi nieko bendro su žiniasklaidos atstovų / visuomenės nuomonės formuotojų nustatytomis ir paviešintomis aplinkybėmis, su jokiais visuomenės nuomonės formuotojais VSD nebendradarbiavo ir informacijos jiems neteikė“, – pridūrė departamentas.

Pasiteiravus, ar VSD iš tiesų rinko informaciją apie pranešėjo šeimą ir asmeninį gyvenimą, departamentas atsakė, jog „veikia tik teisėtais būdais ir tik įstatymo rėmuose“.

Parlamentinio tyrimo išvadų patvirtinimui Seime liko paskutinis balsavimas. Nors tai planuota daryti ketvirtadienį, visgi posėdžio išvakarėse klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas.

VSD pranešėjo komisijos išvadose metamas šešėlis prezidentui Gitanui Nausėdai bei specialiųjų tarnybų vadovams. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant G. Nausėdos rinkiminę kampaniją. Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.

Prieš kelias savaites Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad laikinoji parlamentinė komisija neteisėtai atskleidė Tomo Gailiaus tapatybę. Išvadose taip pat teigiama, kad komisijos pirmininkas Vytautas Bakas tyrimo metu veikė šališkai, o pati komisija viršijo įgaliojimus.