Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui inicijavus parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos ryšių, naujienų agentūra BNS pateikia visą VSD dokumento kopiją: https://www.bns.lt/files/VSD_rastas_Rozova.pdf
VSD informacija apie Seimo narę I. Rozovą rodo, kad su Rusijos diplomatais tartasi dėl finansinės paramos politikės atstovaujamai partijai „Rusų aljansas“.
„Valstybės saugumo departamentui yra žinoma, kad su Rusijos Federacijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkiminei agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo“, – rašoma BNS turimame dokumente.
Jį po oficialaus kreipimosi žurnalistams perdavė Seimo pirmininkas.
Žvalgybos duomenimis, taip pat tartasi dėl I. Rozovos išlaidų, patiriamų dėl susitikimo su Rusijos diplomatais, kai buvo vykstama iš Klaipėdos į Vilnių, kompensavimo.
„Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo siekiama išvengti tiesioginių piniginių perlaidų, kad nebūtų pakenkta I. Rozovai kaip politikei“, – teigiama rašte.
Susipažinęs su šia VSD informacija Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šią savaitę nutarė atlikti parlamentinį tyrimą. Tam dar turės pritarti visas Seimas.
Anot Saugumo departamento, skirtingais laikotarpiais su Rusijos diplomatais aptartos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, aptartos iniciatyvos jungtis su Lietuvos rusų sąjunga.
I. Rozova šiuo metu dirba Lenkų rinkimų akcijos frakcijoje Seime. Ji 2016 metų rinkimuose buvo išrinkta į Seimą pagal šios partijos sąrašą.
VSD duomenimis, 2012 metais su Rusijos diplomatais tartasi dėl susitikimų, per kuriuos būtų aptariamos Rusų aljanso rinkimų programos nuostatos, rinkimų prognozės ir rezultatai.
Anot žvalgybos, 2011 metais I. Rozova kartu su bendražygiais iš Rusų aljanso aktyviai bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant politines koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.
Rašte taip pat teigiama, kad I. Rozova palaikė kontaktus su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu. Jis 2014 metais išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu. V. Malyginą VSD sieja su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.
Seimo pirmininkas dokumente informuojamas, kad VSD pareigūnas 2014 metais buvo susitikęs su I. Rozova, ji informuota apie galimus užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų interesus bendraujant su Lietuvos politikais.
„Seimo narė I. Rozova pažymėjo, kad ji skaito laikraščius ir supranta, kad tarp Rusijos diplomatų gali būti žvalgybos ir saugumo tarnybų darbuotojų, bet gali atsakingai pareikšti, kad jokių kitų klausimų su konsulu ar kitais konsulato darbuotojais nesprendžia, bendravimas apsiriboja temomis, susijusiomis su tautinių mažumų klausimais“, – rašoma rašte.
„Taip pat pažymėjo, kad nei konsulas, nei kiti konsulato darbuotojai neklausinėjo apie politiką ar atskirus politikus. Seimo narė I. Rozova pokalbio metu taip pat pareiškė, kad neoficialioje aplinkoje su Rusijos diplomatais nesusitikinėja“, – teigiama VSD dokumente.
VSD tvirtina disponuojanti informacija, kad net ir po šio susitikimo I. Rozova palaikė kontaktus su Rusijos atstovais.
Visi šie duomenys Seimo pirmininkui pateikti siekiant įrodyti, kad parlamentarė nebuvo atvira, tikrinimo metu atsakydama į klausimą, ar palaiko asmeninius ryšius su žmonėmis, dirbančiais ne NATO ir ES šalių diplomatinėse įstaigose, karinėse struktūrose, teisėsaugos institucijose ir kitose organizacijose.
I. Rozova žvalgybai atsakė tokių ryšių nepalaikanti.
„Seimo narės I. Rozovos veiksmai, pasireiškiantys informacijos apie ryšius su Rusijos Federacijos diplomatais slėpimu bei šių ryšių pobūdis, sudaro pagrindą abejoti šio asmens patikimumu“, – teigiama rašte.
Seimo komiteto inicijuoto parlamentinio tyrimo metu bus aiškinamasi, ar I. Rozovai gali būti pradėtas apkaltos procesas.
Naujausi komentarai