1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba (AT) priėmė Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo Aktą. Lietuva buvo pirmoji SSRS respublika, paskelbusi nepriklausomybę.

SSRS Liaudies deputatų suvažiavimas Lietuvos AT aktus paskelbė negaliojančiais. Sovietų sąjunga Lietuvą gąsdino kariuomene, 1990 m. balandžio 18 d. paskelbė ekonominę blokadą. Birželio 29 d. Lietuvos AT priėmė nutarimą dėl derybų su SSRS ir iš Kovo 11 akto kylančių veiksmų moratoriumą. Birželio 30 d. Kremliuje nutarta iki derybų pradžios nutraukti Lietuvos blokadą.

1990 m. spalio 6 d. Vilniaus krašto rajonų atstovai suvažiavime Eišiškėse paskelbė įsteigiantys Lenkų nacionalinį teritorinį kraštą Lietuvos sudėtyje. 1991 m. rugpjūtį žlugus pučui Maskvoje Lietuvos AT rugsėjo 4 d. Šalčininkų, Vilniaus rajonų ir Sniečkaus (dabar Visaginas) savivaldybėse įvedė tiesioginį valdymą. 1992 m. liepą jis panaikintas, savivaldybėse įvyko jų rinkimai.

1991 m. sausio 5 d., pasinaudodamos pagrindinių produktų kainų padidinimu, "Jedinstvo" organizacija ir LKP (TSKP platformoje) surengė mitingą, bandė įsiveržti į AT. Įvesti nauji SSRS spec. paskirties kariniai daliniai. Daugiatūkstantinės minios susirinko ginti AT, Radiją ir televiziją, televizijos bokštą. 1991 m. sausio 13 d. SSRS agresijos aukomis tapo 14 beginklių žmonių, apie 700 sužeista. Nuosprendis Sausio 13-osios byloje priimtas tik 2019 m.

Tai nebuvo vienintelės nepriklausomybės aukos: 1991 m. gegužės 19 d. nužudytas pasienietis Gintaras Žagunis, liepos 31 d. – 7 Medininkų muitininkai ir pasieniečiai, 1991 m. rugpjūčio 21 d. savanoris Artūras Sakalauskas.

1991 m. vasario 11 d. Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Liepos 29 d. pasirašyta Lietuvos-Rusijos sutartimi Rusija faktiškai pripažino LR suverenitetą. Tačiau iki rugpjūčio 19 d. Maskvoje prasidėjusio pučo Lietuvą buvo pripažinusios tik Islandija ir Danija ir tik jam žlugus Lietuvą pripažino Europos Bendrija, rugsėjo-spalio mėnesiais – daugelis galingiausių pasaulio valstybių.

Nepasisekus 1991 m. rugpjūčio 19-27 d. pučui Maskvoje SSRS kariškiai pasitraukė ir iš visų Lietuvoje užimtų pastatų, Vilniuje ir Klaipėdoje demontuoti Lenino paminklai (Kaune jis nukeltas jau rugpjūčio 6 d.).

1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva tapo Jungtinių Tautų nare.

1991 m. antroje pusėje prasidėjo pirmasis privatizacijos etapas. Visiems piliečiams nemokamai išdalyti investiciniai čekiai. Tačiau buvusio valstybinio turto savininkais tapo ne visi šalies gyventojai, bet grupė staiga praturtėjusių asmenų, todėl privatizacija vadinta prichvatizacija (rusų kalba „prichvatitj“– prisigriebti). Tai prisidėjo prie pramonės nuosmukio, masinio nedarbo. 1996 m. prasidėjo privatizacija už pinigus.

1991 m. liepos 25 d. priimtas Žemės reformos įstatymas, kuris kartu su birželį priimtu įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ leido atkurti turėtą nuosavybę. Šie dokumentai daugybę kartų kaitalioti, sukėlė daug nesutarimų, iki galo lig šiol nėra įgyvendinti.

1992 m. gegužės 1 d. į apyvartą išleisti rublių pakaitalai – talonai, dar kitaip žinomi kaip „vagnorkės“, – įvairiais žvėreliais iliustruoti pinigai. 1992 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvesti laikinieji pinigai talonai, rubliai visai išimti iš apyvartos.

AT nutarus, kad ji nebegali efektyviai veikti, 1992 m. spalio 25 d. surengti pirmalaikiai rinkimai, juos laimi kairieji – LDDP persivadinusi savarankiška LKP.

1992 m. spalio 25 d. referendumu pritariama Konstitucijai, ji įsigaliojo lapkričio 2 d.

Atkūrus prezidento instituciją 1993 m. vasario 14 d. pirmuoju Nepriklausomybę atstačiusios Lietuvos prezidentu išrinktas Algirdas Mykolas Brazauskas.

1993 m. Lietuva tampa visateise Europos Tarybos nare.

1993 m. birželio 25 d. į apyvartą išleidžiami litai. 1994 m. jis susietas su JAV doleriu santykiu 4:1, taip išvengiant lito kurso svyravimų. 2002 m. vasario 2 d. persietas su euru santykiu 3,4528:1.

1993 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos teritoriją paliko paskutinis traukinys su Rusijos kariais.

1994-1996 m. bankų griūtis surijo tūkstančių šeimų santaupas, pakenkė šalies ūkiui.

1994 m. lapkričio 10 d. mirties bausme už žurnalisto Vito Lingio žmogžudystę nuteisus pagrindinį „Vilniaus brigados“ vadeivą Borisą Dekanidzę ši nusikalstama gauja pradėjo silpnėti. Teisėsauga ėmė efektyviau kovoti ir su kitomis nusikalstamomis grupuotėmis, siautėjusiomis pirmaisiais privatizacijos ir verslo steigimosi metais.

1998 m. Lietuvai smarkiai smogė Rusijoje prasidėjusi ekonominė krizė.

2004 m. kovo 29 d. Lietuva priimta į NATO, Lietuvos erdvę pradėjo saugoti NATO oro policija. 2017 m. vasarį Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.

2004 m. balandžio 6 d. Rolandas Paksas dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo nušalintas iš prezidento pareigų apkaltos būdu. Toks atvejis Europoje buvo pirmasis.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva priimta į Europos Sąjungą. Tapusi ir NATO, ir ES nare Lietuva pripažinta kaip lygiavertė Vakarų politikos dalis.

2007 m. gruodžio 21 d. ES teisingumo ir vidaus ministrų taryba pritarė Lietuvos prisijungimui prie Šengeno erdvės.

2008 m. gruodžio 15-23 d. reaguojant į pasaulinę ekonomikos krizę „naktine“ mokesčių reforma priimta apie 60 mokesčių pataisos, padidinant PVM į kitus mokesčius. Tai dalį privataus verslo privedė net prie bankrotų. 2009 m. sausio 16 d. prie Seimo įvyko mitingas prieš Vyriausybės sprendimus, pasibaigęs riaušėmis. Krizė smarkiai kirto Lietuvai, jos BVP nuokrytis buvo vienas didžiausių pasaulyje.

2009 m. gruodžio 31 d., vykdant narystės ES sąlygą, sustabdytas antras Ignalinos AE reaktorius ir ji nustojo funkcionuoti. 2012 m. spalio 14 d. vyko referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos, rinkėjų valia Lietuva nebebus atominė valstybė.

2013 m. Pasaulio bankas Lietuvą priskyrė turtingiausių šalių kategorijai.

2014 m. spalio 27 d. į Klaipėdą atplaukė suskystintų gamtinių dujų laivas-talpykla terminalo „Independence“ („Nepriklausomybė“). Lietuva žengė didžiulį energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos žingsnį.

2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvestas euras.

2018 m. liepos 5 d. Lietuva priimta į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją.

2019 m. pirmą kartą per 28 metus Lietuvoje gyventojų ne sumažėjo, bet 145- iais padaugėjo. Tačiau demografinės problemos išlieka didžiulės – Lietuva buvo viena labiausiai nykstančių pasaulio valstybių.