Darbą baigiantis Vyriausybės derybininkas dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo Aleksandras Abišala sako, jog neišsprendus gresiančių energetikos problemų gali tekti rimtai riboti elektros tiekimą.

Blogiausia - latviams

Pasak derybininko, pagrindine Lietuvos problema išlieka izoliacija nuo pasaulio energetikos rinkų, nes visi energijos tipai tiekiami vien iš Rusijos.

Tai A.Abišala sakė antradienį spaudos konferencijoje apžvelgdamas Komisijos energijos tiekimo saugumo po 2009 m. problemoms nagrinėti, kuriai jis vadovavo, darbą, pranešė nacionalinis transliuotojas.

„Neturime jokių alternatyvų. Kalbant apie elektros energetiką. Šita izoliacijos problema ypatingai paaštrės išjungus Ignalinos atominę elektrinę, nes tada Lietuva balansuos ant labai siauros ribos. Priklausomai nuo ekonomikos plėtros, oro sąlygų, elektros gali pritrūkti ir gana rimtai.

Tai yra bendra problema (trijų Baltijos šalių - red. past.). Latvijos situacija yra žymiai blogesnė negu mūsų. Lietuvai trūksta apie 200 megavatų pajėgumo, o latviams – apie 500. Mums tai sudaro apie 10 proc. visų generavimo pajėgumų, latviams – apie 40 proc.“, – antradienį sakė Aleksandras Abišala.

Lietuvos skaudulys - apsirūpinimas dujomis

Pasak A.Abišalos, itin kritiškas ir jautrus klausimas – apsirūpinimas dujomis, nes „Lietuvos energetikoje, skirtingai nuo kaimynių, buvo naudojama daugiausiai dujų“.
„Tiekimas vyksta per vieną vamzdį Baltarusijoje ir turbūt niekas nesiginčytų, jei pasakytume, kad Baltarusija nėra patikima partnerė. Šitame regione nėra neįprasta, kad „vamzdžiai surūdija politiškai“, – teigė A.Abišala.

Lietuva turi dujų jungtį su Latvija, bet žiemą per ją galėtų būti aprūpinti tik buitiniai vartotojai: ligoninės, mokyklos, darželiai. Anot A.Abišalos, jeigu „vamzdis, einantis per Baltarusiją, netiektų dujų pramonei, elektra būtų sunku apsirūpinti“.

Pagal komisijos paskaičiavimus, dabar vidutinė elektros energijos gamybos kaina siekia 11 ct, o išjungus pasieks apie 36 ct (kaina priklausys nuo pasaulinių naftos kainų, pateiktos kainos buvo skaičiuotos, kai naftos barelis kainavo 100 dolerių). Tokiu atveju galutiniam vartotojui elektros energija galėtų pabrangti nuo 65 iki 70 ct už kilovatvalandę.

Derybas vadino viltingomis

Komentuodamas derybas dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo, A. Abišala sakė, jog jos iki paskutinės minutės buvo „viltingos“.

Pasak A.Abišalos, ES nesuteikė Lietuvai galimybių persiderėti dėl stojimo sutarties, nes taip būtų buvusi atverta Pandoros skrynia, t.y. sukurtas precedentas kitoms šalims.
A.Abišalos tvirtinimu, Lietuvos siekis peržiūrėti stojimo sutartį buvo ne siekis ją keisti, o kitaip interpretuoti.

Buvęs derybininkas teigė esantis įsitikinęs, kad ES pareigūnai aktyviai stebėjo referendumo dėl Ignalinos AE uždarymo likimą Lietuvoje, o jo nesėkmė buvo dar viena kliūtis derybose.

Kitu neigiamu argumentu prieš mūsų šalį, A.Abišalos tvirtinimu, tapo branduolinės saugos aspektas, nes daugelis ES valstybių vadovų Ignalinos AE reaktorių dar sieja su Černobylio reaktoriumi.

Tačiau, pasak A.Abišalos, Baltijos jungčių planas atsirado tik dėl Lietuvos spaudimo. Jam antrina ir Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo departamento direktorius Romas Švedas.

„Baltijos jungčių planas – Lietuvos pastangomis pasiektas rezultatas. Europa pradėjo dirbti energetikos „salų“ eliminavimo klausimais. Energetika buvo ne taip aštriai keliamas klausimas, o dabar yra prioritetas“, – sakė R.Švedas.

Baltijos jungčių planą planuojama patvirtinti kitų metų liepos mėnesį, Švedijai pradėjus pirmininkauti ES.