Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, istorikas Arvydas Anušauskas tvirtina, kad nebėra teisinių galimybių apriboti šiuo metu valstybės tarnyboje dirbančių buvusių sovietų saugumo organų KGB rezervo karininkų veiklą.

– Šią savaitę paskelbta, kad Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras paviešino visą buvusio KGB rezervo karininkų sąrašą ir kai kurias jų bylas. Ar šis paskelbimas jums kaip specialistui buvo naujiena?

– Reikia pasakyti, kad šis sąrašas paskelbtas tikrai ne dabar, bet jau prieš kelis mėnesius, netrukus po to, kai pradėjo veikti specialus interneto puslapis kgbveikla.lt. Tiesiog dabar apie tai pranešė žurnalistai, matyt, pastebėję internete tokį sąrašą.

O pats sąrašas žinomas jau senokai, dar nuo 2004–2005 m., nuo laikų, kai visuomenėje kilo diskusijų dėl KGB rezervo karininkų. Tada šią problemą nagrinėjo speciali Seimo laikinoji tyrimo komisija. Tarp jos nagrinėtų dokumentų buvo ir šis sąrašas, kuris dabar paskelbtas specialioje interneto svetainėje.

Taigi specialistams ar besidomintiems KGB istorija šis sąrašas jau žinomas ne vienus metus. Beje, tuomet, 2005-aisiais, kai kuriose žiniasklaidos priemonėse buvo išspausdinti to sąrašo fragmentai.

Šįkart naujiena pavadinčiau tai, kad kartu su sąrašu yra skelbiamos visos kai kurių KGB rezervininkų bylos. Paprašiau, kad jos taip pat būtų skelbiamos, kai pastebėjau, jog viešinti vien sąrašą neprasminga.

Skelbiami originalūs dokumentai. Tai nėra kokios nors išvados ar apibendrinimai, nes visuomenei pateikiami paties KGB parengti išsamūs dokumentai.

Tarp tų dokumentų galima, pavyzdžiui, pamatyti bylose esančias KGB parengtas charakteristikas ir visa kita. Tai irgi tam tikra prasme naujiena, nes, kaip minėjau, pats KGB rezervo karininkų sąrašas žinomas jau senokai.

– Priminkit, kuo KGB rezervininkai skyrėsi nuo kadrinių sovietų saugumo darbuotojų?

– Atrankos principai niekuo nesiskyrė. Tiek kadrinių, tiek KGB rezervo karininkų atranka vyko vienodai, nes jie buvo atrenkami iš esmės tam pačiam operatyviniam darbui, atlikti toms pačioms užduotims.

Bet į KGB rezervą buvo kviečiami tie žmonės, kurie, esant reikalui, būtų galėję papildyti KGB darbuotojų gretas, jeigu būtų paskelbta ypatingoji padėtis, visuotinė mobilizacija, karas ir kokie panašūs dalykai. Dėl to jie buvo atrenkami ir mokomi, kad, kaip sakoma, neatsiliktų nuo situacijos, mokėtų elgtis tam tikromis ypatingomis sąlygomis, mokėtų dirbti pagal saugumo organo instrukcijas ir visas esamas tvarkas. Žodžiu, mokėtų veikti ypatingomis sąlygomis.

– Ar būdavo taip, kad žmogus buvo atrenkamas ir įrašomas į KGB rezervą jam pačiam to nežinant?

– Be abejo, ne. Vienu metu buvo paplitusi ta pasaka, kad neva žmonės nė nežinojo, jog buvo įtraukti į KGB rezervą. Bet tai tik pasaka. Niekada taip nebuvo daroma.

Instrukcijose buvo numatyta, kad KGB rezervininkų atrankos procesą turi vykdyti kariniai komisariatai, taip neva siekiant konspiruoti tikrąją jų paskirtį. Šis faktas tokiems žmonėms leido ir tebeleidžia sakyti, kad jie buvo kviečiami ne į KGB, o į karinį komisariatą, į karines pratybas, esą neturinčias nieko bendra su saugumo organais.

Bet jie puikiausiai žinojo, kur ir kam yra kviečiami, nes kiekvienas atvykęs į komisariatą būdavo informuojamas apie įrašymą į KGB rezervą.

– Kokie žmonės tapdavo KGB rezervininkais?

– Į rezervą buvo kviečiami žmonės, kurie pagal savo asmenines savybes ir charakteristikas atitiko tam tikrus KGB darbuotojams keliamus reikalavimus. Iš įrašomų į rezervą nebuvo laukiama ar tikimasi jokio atsisakymo.

Pradinėje stadijoje, jeigu žmogus vis dėlto suabejodavo dėl galimybės tapti rezervo karininku ir KGB apie tai sužinodavo, per aplinkui surinkusi duomenis apie tokį žmogų, jo išvis tiesiog nekviesdavo ir jis nebūdavo įrašomas į KGB rezervą.

Taigi, įrašydavo tik patikimus ir tik tuos, kurie patys sutikdavo būti įrašyti.

– Gal tokių atrinktų klausdavo, ar jie sutinka kilus karui padėti tėvynei tarnaudami saugumo organuose?

– Apie jokį ten karą niekas niekada nekalbėjo. Klausdavo, ar žmogus sutinka būti KGB rezerve. Ir tiek. Be jokio karo atvejo ar visuotinės mobilizacijos.

– Žmogus tiesiog būdavo rezervuojamas darbui saugumo organuose?

– Iš esmės taip. Žinoma, jis netapdavo kadriniu KGB karininku, tik rezervininku, kuris buvo pradedamas rengti veikti atitinkamomis, dažniausiai ypatingosiomis sąlygomis. Kitaip tariant, buvo numatoma jį „aktyvuoti“ ir panaudoti kartu su kitomis KGB pajėgomis, jeigu kiltų karas ar susidarytų kokia kita ypatingoji padėtis.

Bet kai jie būdavo rengiami tokiam rezervui, niekas jų neklausdavo, ar sutinka „padėti saugumo organams kilus karui“.

– Kodėl toks nedidelis paskelbtasis KGB rezervo sąrašas – vos 238 žmonės? Tiek nedaug sovietų Lietuvai reikėjo rezervininkų?

– Tai KGB rezervo karininkų sąrašas tam tikru momentu – 1989 m. Visas KGB rezervininkų sąrašas, be abejo, buvo kur kas didesnis. Bet to laikotarpio, štai tame skelbiamame dokumente, sąrašas yra būtent tokio dydžio.

– Kodėl buvusiems KGB rezervo karininkams nepriklausomybės metais nebuvo nustatyti jokie darbo, veiklos apribojimai, kaip kad buvo pasielgta su sovietų saugumo tarnybų kadriniais darbuotojais, ypač neprisipažinusiais vykstant liustracijai?

– Diskusija dėl to, ar reikia įrašyti KGB rezervininkus į asmenų, kurių veikla nepriklausomoje Lietuvoje yra apribojama, sąrašą, kilo tik po to, kai buvo paskelbta, kad tuometis užsienio reikalų ministras ir Valstybės saugumo departamento vadovas kadaise buvo sovietų saugumo tarnybos rezerve.

Iki to laiko jokių diskusijų dėl KGB rezervo karininkų faktiškai nebuvo.

Bet ir kilusi diskusija pasibaigė niekuo. Kitaip tariant, Liustracijos įstatyme nebuvo nustatyta jokių veiklos apribojimų buvusiems KGB rezervininkams.

– Kodėl?

– Nežinau. Ne manęs reikia klausti. Toks buvo priimtas politinis sprendimas ankstesnių Seimų, ne dabartinio. Į darbo veiklos apribojimų įstatymą tiesiog nebuvo įrašyti KGB rezervo karininkai. Nedirbau buvusiuose Seimuose, negaliu pakomentuoti, kodėl taip atsitiko.

– O dabartinis Seimas negalėjo įstatymo papildyti ir nustatyti tokių apribojimų? Gal ir dabar dar nevėlu tai padaryti?

– Norėčiau priminti, kad jau 2009 m. baigėsi bendri darbo veiklos apribojimai KGB buvusiems darbuotojams. KGB rezervui jie išvis niekada nebuvo taikomi. Tad post factum jau ir nebegali būti pritaikyti. Todėl prie šio teisinio klausimo vargu ar begalima grįžti.

KGB rezervininkų sąrašo ir jų bylų paskelbimas yra labiau moralinio pobūdžio dalykas, daugiau nieko. Visuomenė, mūsų nuomone, turi būti kuo išsamiau informuota apie represinių institucijų, pirmiausia KGB, veiklą sovietinės okupacijos metais. Todėl ir vykdomas turimų KGB dokumentų viešinimo procesas.

Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras tokį viešinimo darbą kaip tik ir atlieka. Šio centro pajėgumai nėra dideli, todėl darbas nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi.

Vis dėlto jau nemažai dokumentų paskelbta, įskaitant  buvusių KGB rezervo karininkų sąrašą ir kai kurias jų bylas. Ateityje bus paskelbtos ir kitų buvusių pareigūnų bylos.

Be to, bus ir daugiau dokumentų apie KGB veiklą Lietuvoje. Jų paskelbimas leidžia žmonėms susipažinti su tuo, ką veika KGB, kokie buvo šios tarnybos veiklos metodai.