Opozicijos lyderis, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad valdančiosios koalicijos oponentai ir toliau tarsis dėl nepasitikėjimo reiškimo atskiriems Vyriausybės nariams, galbūt ir visam kabinetui.

Per pastaruosius dvejus metus nepasisekė jau ketvirtoji interpeliacija. Atrodo, kad jos tampa tik tuščiu oro virpinimu ir laiko gaišinimu, nes opozicija nieko nesugeba padaryti valdantiesiems, nenuverčia nė vieno interpeliuoto ministro. Tai gal dabar jau derėtų opozicijai apsiraminti?

Manau, kad interpeliacijos yra viena vykdomosios valdžios parlamentinės kontrolės priemonių. Demokratinėse valstybėse interpeliacijos nelaikomos kokiu nors blogiu ar oro drebinimu. Jų pasitaiko gana dažnai.

Mat interpeliacijos būdu opozicija gali atkreipti dėmesį į tam tikras problemas atitinkamoje srityje. Tai proga parlamente padiskutuoti apie jas.

Interpeliacija bloga tik tuo atveju, jeigu yra visiškai neargumentuota, pavyzdžiui, kokia nors politikų grupė susitaria reikšti nepasitikėjimą ministru tik dėl to, kad nepatiko plaukai, akys ar nosis. Arba jeigu interpeliacija organizuojama tik suvedant sąskaitas su politiniais priešininkais. Žinoma, tokiais atvejais interpeliacija tampa tik turšiu oro virpinimu, laiko gaišinimu ir panašėja į politinius žaidimus.

Bet šiaip ši procedūra nėra joks blogis. Atvirkščiai – ji padeda ir valdantiesiems pamatyti, kur yra problemų, kur galbūt daroma klaidų.

Neretai interpeliacija rengiama todėl, kad iš ministrų kartais nepavyksta gauti konkrečių ar išsamių atsakymų per Vyriausybės valandas Seime arba užklausimų forma. Valdantieji kartais mėgsta abejingai pažiūrėti į šias rimtas procedūras, maždaug, kaip čia opozicija išvis drįsta klausti. Tada ir gimsta interpeliacija kaip būdas išsiaiškinti problemas.

Aš už gerai parengtas, argumentuotas interpeliacijas.

Manote, kad nors viena iš ligšiolinių keturių interpeliacijų ministrams (Algirdui Šemetai, Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui ir Arvydui Sekmokui) buvo parengta tinkamai? Rezultatai juk parodė, kad visus įtikinančių argumentų, regis, pritrūkote.

Jos buvo parengtos gana gerai. Opozicija iki šiol tebemano, kad ministrai į pateiktose interpeliacijose surašytus klausimus atsakė netinkamai. Tačiau opozicijai visais tais atvejais pritrūko pakankamos politinės paramos priimti sprendimą dėl ministro nušalinimo. Yra tikimybė, kad kai kuriems ministrams teiksime pakartotines interpeliacijas, turint galvoje, kad jie nesusitvarko su savo sričių valdymu.

Interpeliacija energetikos ministrui A.Sekmokui gimė prieš kelis mėnesius, sekant karštais įvykiais, kai Pietų Korėjos bendrovė "Kepco" pasitraukė iš naujosios atominės elektrinės statybos konkurso. Galbūt, tuomet, dar gruodį, ši interpeliacija būtų buvusi sėkmingesnė, nes ją pasirašė beveik pusė Seimo narių. Bet per tris mėnesius tas politinis įkarštis elementariausiai išsikvėpė.

Mes tikėjomės, kad bus suspėta šią interpeliaciją apsvarstyti dar gruodį. Tačiau valdantieji sugebėjo rasti Seimo statute straipsnių ir šį procesą atidėjo iki kitos parlamento sesijos, iki pavasario.

Sutinku, kad jeigu interpeliacija būtų buvusi svarstoma dar gruodį, kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai, kad ir iš tos pačios Tėvynės sąjungos, būtų pasisakę prieš energetikos ministrą, nes tuomet išties visi buvo pasipiktinę žlungančia atominės elektrinės statyba. Per tris mėnesius politinis ūpas kritiškiau žvelgti į ministrą kiek atlėgo. To rezultatus ir pamatėme. Atkreipčiau dėmesį, kad valdančioji koalicija ministrą A.Sekmoką nuo slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo išsaugojo tik keturių balsų skirtumu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad pernelyg gausios interpeliacijos neprisideda prie konstruktyvaus Seimo darbo. Trys valandos ketvirtadienio posėdyje prarastos tik dėl politinių opozicijos ambicijų. Ne per brangiai mums visiems tai kainuoja?

Mes galime pasakyti, kad jau dvejus su puse metų nematome konstruktyvaus dabartinės valdančiosios daugumos ir jos suformuotos Vyriausybės darbo. Tai ar ne geriau per tris diskusijų valandas svarbiais energetikos klausimais išsiaiškinti, kur tas nekonstruktyvumas slypi?

Mes ne kokie nors priešai valdantiesiems. Irgi esame žmonės. Tačiau naudojamės tomis politinėmis priemonėmis, kurios mums yra pasiekiamos, kad gautume atitinkamus bent konstruktyvesnio darbo rezultatus.

Tikėtina, kad interpeliacija aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui galėtų pasisekti labiau, turint galvoje dar ir Prezidentės kritiką jo atžvilgiu. Ar bus skelbiamas nepasitikėjimas šiuo ministru? O gal nesėkmė su A.Sekmoku atvėsins opozicijos ryžtą teikti interpeliacijas?

Opozicija dabar susirinks, įvertins situaciją, kalbės ir spręs, ką daryti, kaip elgtis toliau.
Mūsų tikslas nėra kuo daugiau interpeliacijų parengti. Manome, kad artimiausiu metu pateiksime mūsų frakcijos ir partijos parengtą detalią visų Vyriausybės ministerijų darbo analizę. Gavome maždaug 80 lapų dokumentą, kuris gali tapti pagrindu reikšti nepasitikėjimą visa Vyriausybe.

Kas gi skaitys tuos visus 80 lapų? Niekas į jį per daug nekreips dėmesio, jeigu jis iš tiesų netaps nepasitikėjimu Vyriausybe.

Tos medžiagos galbūt niekas per daug ir neskaitys, bet parodysime, kad atliktas tikrai kruopštus darbas. Beje, tikriausiai parengsime tam tikrą jo santrauką, kurią paviešinsime, kad visi galėtų susipažinti.

Jeigu opozicija apsispręstų, kad reikėtų reikšti nepasitikėjimą Vyriausybe, tuomet šis dokumentas taptų labai naudingas, rengiant interpeliaciją.

Ir kada apsispręsite, ar reikšite interpeliaciją premjerui arba nepasitikėjimą visa Vyriausybe?

Manau, kad iki kovo pabaigos bus galutinai apsispręsta tais klausimais.

Ar tuomet dar jūs būsite opozicijos lyderis?

Ne. Manau, kad tuomet opozicijos lyderis jau bus Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys. LSDP frakcija su Darbo partijos frakcija yra beveik susitarusi dėl opozicijos lyderio delegavimo šiai pavasario sesijai.

Ar nevertėtų pagalvoti, kad iki pat 2012 m. Seimo rinkimų leisti šiai Vyriausybei ramiau dirbti, nekankinti jos interpeliacijomis?

Negalime leisti visiškai ramiai dirbti, nes nematome, kad Lietuvoje mažėtų nedarbas, būtų pažabota emigracija, sutvarkyta socialinė sistema, sprendžiamos "Sodros" problemos, pertvarkyta energetikos sistema taip, kad kainos būtų normalios. Matome labai daug problemų, kurios turi būti sprendžiamos. Bet jos nesprendžiamos. Todėl ir gimsta interpeliacijos.

Esate pasirengę perimti valdžią, jeigu ji nukristų jums į rankas?

Taip, esame pasirengę, jeigu prireiks.

Bet juk Prezidentė jumis nepasitiki, ji reiškia pasitikėjimą dabartiniu premjeru...

Aš suprantu Prezidentę – ji nenori politinio nestabilumo. Šiuo metu ji tikrai pasitiki premjeru Andriumi Kubiliumi. Bet jeigu situacija pasikeis, ji pasitikės mumis.

Tai kaip galite perimti valdžią, jeigu jums balsų Seime neužtenka, dar ir byra opozicija, vienas kitas jos atstovas išeina pas valdančiuosius?

Visiškai natūralu, kai vienas kitas pabėga, vienas kitas ateina pas mus. Tokia jau politinio proceso eiga.