Rado galimybę

Dar liepą po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu, Finansų ir Teisingumo ministerijoms susidariusią situaciją pavesta išspręsti iki rugsėjo.

"Teisingumo ministerija patvirtino, kad valstybės skirtiems teisiamųjų gynėjams Sausio 13-osios byloje šią savaitę planuojama sumokėti šiek tiek daugiau nei 552 tūkst. eurų", – skolos mažinimo procesus įvardino Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Didelės apimties Sausio 13-osios byloje teisinę pagalbą teikė 120 advokatų, vien jiems už dvejų metų darbą reikia sumokėti maždaug 1 mln. eurų.

Valstybės garantuojamas teisines paslaugas Lietuvoje teikia apie 600 advokatų. Kai kurie iš jų atlygio esą negauna jau keturis mėnesius, o bendras valstybės įsiskolinimas advokatams viršija 600 tūkst. eurų.

Teisingumo ministerija informavo, kad penktadienį advokatams padedama mokėti skola, susidariusi už suteiktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas. Iš Teisingumo ministerijos vidinių rezervų skiriama 300 tūkst. eurų, dar 350 tūkst. eurų skyrė Vyriausybė iš savo rezervo.

Tačiau Advokatų tarybos rekomendacijos dėl nuolat susidarančių skolų valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems advokatams skamba grėsmingai. "Jeigu yra nemokama už sutartus darbus, kiekvienas mažų mažiausiai turi teisę susilaikyti nuo naujų darbų", – poziciją išdėstė I.Vėgėlė.

Advokatų taryba svarsto siūlyti advokatams ateityje sutartyse su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nustatyti sąlygą, kad susidarius skolai, advokatas turėtų teisę sustabdyti paslaugų teikimą ir skaičiuoti palūkanas.

Ne vienintelė problema

Anot I.Vėgėlės, valstybės skola advokatams – ne vienintelė problema. Advokatūra ir toliau laikosi pozicijos, kad skolos padengimas yra tik susidariusios problemos laikinas išsprendimas, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje reikalingos esminės pertvarkos, garantuosiančios sistemos efektyvų veikimą, užtikrinančios kokybiškas advokato paslaugas.

Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gaunantiems asmenims suteikta teisė į teisminę gynybą Lietuvoje tampa fikcija.

Advokatų taryba kritiškai vertina Vyriausybės nutarimo dėl užmokesčio dydžio už antrinės teisinės pagalbos teikimą pakeitimo projektą, kuriuo siūloma iki 7 val. apriboti laiką individualiam konstituciniam skundui parengti.

"Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gaunantiems asmenims suteikta teisė į teisminę gynybą Lietuvoje tampa fikcija. Sunku įsivaizduoti teisės profesionalą, kuris apsiimtų per septynias valandas susipažinti su dviejų ar net trijų instancijų teismų bylomis, išanalizuoti Konstitucinio teismo jurisprudenciją ir dar surašyti kreipimąsi. Primenu, kad kreiptis į Konstitucinį teismą galima tik baigus bylinėtis bendrosios arba administracinės kompetencijos teismuose", – stebėjosi Advokatų tarybos pirmininkas.

I.Vėgėlė taip pat atkreipė dėmesį, kad taisyklių advokatams projekte visiškai nenurodyta, kokia metodika ar skaičiavimais remiantis yra siūloma įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo įkainius.

Ignas Vėgėlė. Vilmanto Raupelio nuotr.

Didės užmokestis?

Pagal advokatūros įstatymą, nuo pat pavedimo atstovauti klientą pradžios iki jo pabaigos išimtinai tik advokatas, suderinęs su savo klientu, sprendžia klausimus, susijusius su tinkamu jo atstovavimu bei pastarajam priimtino rezultato siekimu, taip pat sprendžia, kokios apimties paslaugos bus tinkamos atstovaujant klientą byloje.

"Aplinkybė, kad advokatams už teisinių paslaugų teikimą yra mokama iš valstybės biudžeto, nesuteikia teisės riboti advokato pareigą tinkamai atstovauti klientą, taip pat ir asmens teisę į kokybišką teisinę pagalbą", – pastebėjo Advokatų tarybos pirmininkas.

I.Vėgėlės vertinimu, šiuo metu nustatytas valandinis darbo laiko įkainis kartais nepadengia net advokato sąnaudų. Neatskaičiavus mokesčių, jis siekia 13 eurų. Naujose taisyklėse minima, kad būtina padidinti bazinį užmokesčio dydį iki 18,90 eurų. Nors Advokatų taryba mena ir prieš kelis metus neįgyvendintą pažadą užmokestį padidinti iki maždaug 16 eurų.

Palyginti, Latvijoje jis yra 30–40, Estijoje – 50, Olandijoje – 106, Suomijoje – 110, o Švedijoje –130 eurų.

Advokatų taryba įsitikinusi, kad įkainis turėtų prilygti mūsų kaimyninėse valstybėse nustatytam 30–50 eurų už valandą užmokesčiui.

Įsipareigojo žmonėms

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą ir su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą. Vidutinis šių civilinėse ir administracinėse bylose pagalbą teikusių advokatų darbo krūvis buvo 12 bylų per mėnesį, baudžiamosiose – 19 bylų.

Dar beveik 500 advokatų su tarnyba pasirašę sutartis teisinę pagalbą teikti prireikus. Advokatų pagal poreikį darbo krūvis apibūdinamas kaip penkios bylos per mėnesį.

"Vyriausybė prisiėmė įsipareigojimą itin plačiam visuomenės ratui teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir tai yra sveikintina. Tačiau tai – itin didelė finansinė našta valstybei. Ji turi arba ją nešti, arba atvirai prisipažinti, kad našta per sunki ir asmenų, turinčių teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ratą mažinti. Bet tai, kokią strategiją pasirinkti – Vyriausybės sprendimas", – įsitikinęs I.Vėgėlė.

Lietuvos teismų viešai skelbiamais duomenimis, pernai gautos 225 tūkst. nagrinėjamų bylų. Valstybės garantuojama teisinė pagalba, buvo teikiama 42,2 tūkst. atvejų. Tai sudaro penktadalį visų pirmos instancijos bylų.