Vieno advokato veikla sustabdyta jo paties prašymu.

„Mums nepakako duomenų, kad priimtume pagrįstą ir argumentuotą sprendimą“, – žurnalistams Vilniuje sakė pranešė tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Pasak jo, Advokatų taryba gavo tik teisėsaugos pranešimus apie įtarimus kolegoms be jokių papildomų argumentų.

„Mes turime tiktai įtarimus, o tai, ką išgirdome iš advokatų šiandien, tai mes išgirdome labai daug duomenų apie tai, kad veiksmai prieš advokatus buvo panašūs į kankinimus gal net“, – kalbėjo teisininkas.

Tai, ką išgirdome iš advokatų šiandien, tai mes išgirdome labai daug duomenų apie tai, kad veiksmai prieš advokatus buvo panašūs į kankinimus gal net.

„Mes vadovaujamės advokatų nekaltumo prezumpcija, kaip ir kiekvieno asmens nekaltumo prezumpcija“, – pridūrė jis.

Laikinai sustabdyta tik advokato Drąsučio Zagrecko veikla, to paprašius jam pačiam.

Teisėsaugos įtarimų taip pat sulaukė vilniečiai advokatai Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė ir Gintaras Ruseckas, klaipėdiečiai Aivaras Surblys ir Marius Navickas.

I. Vėgėlė teigė, kad įtariamų advokatų teisės buvo pažeistos – jiems buvo nepagrįstai dedami antrankiai, advokatui A. Surbliui panašaus turinio įtarimai reiškiami ketvirtą kartą, o vienas iš įtariamųjų buvo laikomas sulaikytas patalpoje be įstiklinto lango.

„Jis dabar atėjo susirgęs“, – kalbėjo teisininkas.

„Mes matome labai daug pažeidimų, mes prašome prokuratūros ir policijos vykdyti tyrimą tokiu būdu, kad nebūtų pažeistos asmens teisės ir pagrindinės laisvės. Tai yra mūsų pagrindinis duomuo“, – tvirtino Advokatų tarybos vadovas.

Jis taip pat piktinosi, kad teisėsauga viešumoje suformavo nuomonę, neva korupcija įsigalėjusi visoje advokatūroje.

„Jeigu įbauginsite advokatus, tai yra tuos, kurie padeda žmogui vykdyti savo pareigą teisme, tuomet mes turėsime tokią sistemą, kur žmogus apskritai yra neginamas“, – sakė I. Vėgėlė.

Advokatūra tvirtina, kad korupciniais nusikaltimais yra įtariami tik trys iš byloje minimų šešių advokatų. STT sako, kad korupcinės veikos inkriminuojamos visiems šešiems.

Galimo teisėjų kyšininkavimo byloje iš viso yra 45 įtariamieji, įskaitant aštuonis įvairių grandžių teismų teisėjus.

Teisėsauga įtaria, kad sutartų kyšių suma galėjo siekti 400 tūkst. eurų.

Anot pareigūnų, įtariama, kad teisėjams už palankius sprendimus mokėti nuo 1 tūkst. iki 100 tūkst. eurų kyšiai.

Sprendimas kelia abejonių

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad Advokatūros sprendimas nestabdyti teisėjų korupcijos byloje įtariamų advokatų veiklos kelia abejonių.

„Šis sprendimas verčia suabejoti, ar advokatų bendruomenė yra pasirengusi kritiškai vertinti savo narių veiklą. O juk nėra taip, kad advokatūra neturi problemų“, – BNS ketvirtadienį sakė S. Muravjovas.

„Pavyzdžiui, naujausio „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ duomenimis, kas septintas su advokatais susidūręs gyventojas suprato, kad iš jo reikalavo kyšio. Tą patį sako kas dešimtas verslininkas“, – pridūrė jis.

„Girdžiu advokatų atstovų nuogąstavimus, bet juk tai yra ypatingo rezonanso byla. Būtų gerai išgirsti detalesnius paaiškinimus, kodėl Advokatų taryba nusprendė būtent taip, nes dabar Advokatūra siunčia dviprasmišką žinutę“, – tvirtino S. Muravjovas.