Lietuvos Seimo vicepirmininkas Algis Kašėta sako, kad Lenkijos Seimo delegacija į Lietuvą atvyko nusiteikusi karingai.  Delegacija iš Lenkijos diskusijose ypatingą dėmesį skirs neseniai priimtam Švietimo įstatymui.

„Atrodo, kad kolegos, atvažiavo su išankstine nuostata, kad mes priėmėme labai blogą Švietimo įstatymą. Manau, kad tai nėra paremta jokiais faktais“, - kalbėjo A.Kašėta. - Man tikrai keista, kad galima būti prieš, kad lenkų jaunimas geriau išmoktų valstybinę kalbą, turėtų geresnes perspektyvas mokytis, įsidarbinti“.

Lenkijos Respublikos Seimo narė, Asamblėjos pirmininko pavaduotoja Ursula Augustyn patikino, kad Lenkų delegacijos vizitą derėtų vertinti, kaip geros valios gestą ir pridūrė, kad visgi nėra tokių problemų, kurių nebūtų galima išspręsti.

Lenkai priekaištauja lietuviams dėl kovo viduryje priimti  švietimo įstatymo, kuris, jų teigimu, pablogina lenkų padėtį Lietuvoje.

„Iki šiol buvo taip, kad tautinės mažumos pasirinkdavo kalbą, kuria norėdavo mokytis. Jeigu įstatymas priimtas, kad nuo kitų metų bus vienodas brandos atestato egzaminas lenkų ir lietuvių mokykloms, tai yra pirmas signalas, kad lenkų vaikai turės blogesnes sąlygas savo tolimesnei karjerai. Taip pat šitas įstatymas gali turėti įtakos lenkiškų mokyklų Lietuvoje sumažinimui“, - kalbėjo U.Augustyn

.A.Kašėta tvirtina, kad Lenkijoje ketinama netrukus uždaryti dvi lietuviškas mokyklas. Lenkų politikai savo ruožtu tai neigia.

„Nieko mums nežinoma, kad kokios lietuviškos mokyklos būtų uždarytos“, - teigė Lenkijos atstovė ir pridūrė, kad Punsko savivalda priklauso lietuviams ir jie patys sprendžia švietimo klausimus.