Pereiti į pagrindinį turinį

Akcizai grižo bumerangu

2009-02-05 09:00
Akcizai grižo bumerangu
Akcizai grižo bumerangu / Nerijaus Jankausko nuotr. Išeitis: Lenkijos ar Latvijos pasienyje gyvenantys lietuviai jau nebeužsuka į mūsų šalies degalines, kuriose degalai yra gerokai brangesni nei gretimose šalyse.

Kiekvienas keliauti į Vakarų Europą susiruošęs Lietuvos automobilininkas dar prieš porą mėnesių kaskart atlikdavo tą patį ritualą – paskutinėje mūsų šalies degalinėje sklidinai pripildydavo mašinos baką dyzelino ar benzino.

Dabar viskas apsivertė aukštyn kojom. Važiuojantys Lenkijos link rūpinasi, kad degalų pakaktų iki Augustavo ar Suvalkų, o pasukę į Latviją pirmiausia stabtelėja Bauskės ar kurio kito šalies kaimynės miestelio degalinėje. Ten visų rūšių degalai yra pigesni.

Lietuviai skuba pas kaimynus

Litras dyzelino, atsižvelgiant į degalinės tinklą ir geografinę vietą, Lenkijoje šiuo metu kainuoja nuo 3,30 iki 3,65 zloto. T. y. maždaug 2,44–2,70 lito, arba mažiausiai 45 centais, už litrą pigiau nei automatinėse Lietuvos degalinėse.

Panašus vaizdas ir keliaujant šiaurės kryptimi. Nuo vasario pradžios Latvijoje 4–5 santimais kilstelėti akcizai degalus pabrangino tiek, kad visi Mažeikių, Pasvalio, Joniškio, Biržų, Rokiškio, Zarasų ir kitų šiaurinių Lietuvos rajonų gyventojai keliolika ar net keliasdešimt kilometrų keliauja pas kaimynus tik tam, kad prisipildytų bakus pigesnių degalų.

Mat Latvijoje dyzelino galima gauti už 2,84 lito, o benzinas nė viename degalinių tinkle nekainuoja brangiau kaip 3 litus.

Degalų nuperkama mažiau

Toks didžiulis kainų skirtumas atkreipė ne tik paprastų automobilininkų, bet ir valdžios vyrų dėmesį. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva vakar buvo surengta diskusija apie padėtį Lietuvos automobilių degalų rinkoje. Susitikime dalyvavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Modestas Kaseliauskas pranešė, kad sausį į biudžetą akcizo už degalus buvo surinkta 10 mln. litų mažiau nei tuo pat metu 2008-aisiais.

Specialistų teigimu, dalį šio nuosmukio lemia bendras degalų sunaudojimo mažėjimas. Benzino ir dujų šiemet nupirkta apie 6 proc. mažiau, tačiau pasienyje su Lenkija šis rodiklis kai kur viršija 30 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas informavo, kad šių metų sausį, palyginti su 2008-ųjų gruodžiu, dyzelino parduota 4,9 tūkst. t mažiau, o benzino – 6 mln. l mažiau.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas tikino, kad jam priklausančioje degalinėje tranzitiniame kelyje pardavimas krito 50 proc.

"Ne tik lietuviai, bet ir latvių, estų vežėjai tonomis degalus pilasi Lenkijoje, nes Suvalkuose jie vidutiniškai pigesni 49 centai", – aiškino M.Palijanskas.

Kalta aplinka

Ar buvo galima tikėtis kitokios įvykių raidos praėjusių metų pabaigoje rengiant sprendimus 20 proc. daugiau nei nustatytas ES minimalus dydis kilstelėti degalų akcizus? Veikiausiai ne. Todėl šiandien ypač keista girdėti akcizų rokiruotes režisavusių politikų išvedžiojimus, esą dėl visko kalti kaimynai, nepadidinę mokesčių naštos saviems piliečiams.

"Pagrindinė priežastis, lėmusi tokius nacionalinio biudžeto prognozuotų pajamų surinkimo rodiklius, – degalų apmokestinimo sąlygos gretimose valstybėse yra nekonkurencingos, nes akcizo mokestis degalams Lietuvoje yra didesnis. Lenkijoje akcizas už dyzeliną dabar yra mažiausias visoje ES. Ši šalis tapo savotiška sala, į kurią "atsigerti" degalų užsuka sunkvežimiai, važiuojantys tranzitu. Lenkijai dėl to nubyra gerų pajamų", – sakė K.Glaveckas.

Parlamentaras prognozavo, kad tokia rinką iškreipiančia padėtimi Lenkijoje dyzelino rinkoje gali susidomėti Europos Komisija.

Kur dingsta 30 centų

Nors šiais metais į biudžetą buvo planuojama surinkti 2 mlrd. litų pajamų iš degalų akcizo (praėjusiais metais jo surinkta 1,5 mlrd. litų), patys politikai pradeda abejoti tokio scenarijaus realumu. K.Glaveckas pripažino, kad ne vėliau kaip antrą šių metų ketvirtį ketinama apsispręsti dėl galimybės sumažinti dyzelino akcizo mokestį.

"Teiksime siūlymus dėl kai kurių akcizų korekcijų, jeigu nekoreguosime, mažiau surinksime pajamų į biudžetą", – po padėčiai degalų rinkoje aptarti skirto posėdžio sakė K.Glaveckas.

Jis patikino, kad benzino akcizo keisti nebus siūloma, bet gali būti keičiamas dyzelino akcizas, tačiau ir jis nebus sumažintas iki galiojusio praėjusiais metais.

O socialdemokratas Zigmantas Balčytis siūlo beveik 18 proc. sumažinti bešvinio benzino akcizo mokestį – nuo dabar galiojančių 1,5 tūkst. litų už 1 tūkst. l iki 1,24 tūkst. litų. Atitinkamą Akcizų įstatymo pataisą Z.Balčytis užregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

Finansų ministerijos pareigūnai, paprašyti įvertinti šiuos siūlymus ir pakomentuoti padėtį degalų rinkoje atsakė kol kas nematantys jokio pagrindo keisti galiojančius degalų akcizus.

Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė komiteto posėdyje mėgino aiškinti, kad degalų kainų skirtumus Lietuvoje ir šalyse kaimynėse lemia ne tik mokesčiai ar valiutų kursai.

"Estijoje dyzelino akcizo tarifai tokie patys, kaip ir Lietuvoje, tačiau kainos skiriasi. Akivaizdu, kad dalis skirtumo Lenkijoje yra dėl zloto nuvertėjimo, tačiau vis tiek gauname keliasdešimties centų skirtumą, kurio negalime paaiškinti", – sakė sekretorė.

Jai pritarė ir finansų ministras Algirdas Šemeta. "Mes išnagrinėjome pačią degalų kainų struktūrą, tiek dyzelino, tiek benzino. Netgi atmetus visus mokesčius, kurie yra numatyti: tiek akcizo, tiek pridėtinės vertės, mes nerandame, kur prapuola dar maždaug 30 centų – kainų skirtumas nepaaiškinamas. Tai reiškia, kad pas mus arba nepakankama konkurencija rinkoje, arba kažkokios kitos priežastys", – vakar žurnalistams sakė finansų ministras.

Prognozės niūrios

Naftos verslo praktikai prognozuoja, kad dėl dabartinės mokesčių politikos degalų pardavimo apimtis mūsų šalyje smarkiai smuks. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos specialistų skaičiavimu, valstybė į biudžetą nesurinks daugiau nei 162 mln. litų akcizo ir apie 60 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio pajamų.

"Dėl pakilusių akcizų tarifų išaugusi degalų kaina nulėmė mažėjantį naftos produktų pardavimą, o tai reiškia ir mažesnes valstybės biudžeto pajamas. Remiantis naujausiomis degalų pardavimo apimties tendencijomis, galima prognozuoti, kad planuotos gauti didesnės pajamos už degalų akcizą nebus surinktos", – teigia M.Palijanskas.

Remiantis šių metų pradžios duomenimis, daroma prielaida, kad šiemet Lietuvoje benzino ir dujų suvartojimas kris apie 6 proc., o dyzelino – net 36 proc.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų