Ministras pirmininkas Andrius Kubilius apie 2009-uosius kalba kaip apie gausių iššūkių metus. Tačiau, premjero nuomone, pavyko išlaikyti finansinį stabilumą ir imtis pertvarkų kai kuriose svarbiose srityse.

Sutikdamas, kad 2010-aisiais dar bus labai nelengva, A.Kubilius vis dėlto tikisi ekonomikos pakilimo. Premjeras atsargiai apeliuoja ir į visuomenės supratingumą.

- Jums asmeniškai tai buvo sunkūs metai?

- Aš šiuos metus vadinu įdomiais. Visi tie gausūs iššūkiai, su kuriais šiemet teko susidurti, buvo neretai ekstraordinarūs, taigi, įdomūs.

Aišku, priimami sprendimai buvo sunkūs. Tačiau baigiantis metams noriu padėkoti žmonėms, kad jie tuos sprendimus atlaikė.

- Vargais negalais atlaikė, bet ar suprato?

- Man atrodo, kad didelė dalis suprato tų sprendimų būtinumą. Suprato lygiai taip pat, kaip ir mes Vyriausybėje supratome, kad sudėtingi sprendimai, deja, buvo neišvengiami.

Tikrai nebuvo jokio džiaugsmo juos priiminėti. Bet buvo labai aiškus atsakomybės suvokimas, kad kitų alternatyvų, kitokių galimybių tikrai nėra.

Galų gale, tą parodė ir kaimynų padėtis. Jeigu patys savimi netikime, galime pasilyginti su latviais ir estais, kurie lygiai tokiu pat keliu ėjo ir įgyvendino labai panašius sprendimus. Jie irgi smarkiai mažino ir dar planuoja mažinti išlaidas, taip pat didino mokesčius.

- Kai kurie iš tų kaimynų sprendimų yra išbrokuoti. Štai Latvijos konstitucinis teismas uždraudė mažinti pensijas. Lietuvoje to paties irgi galime sulaukti. Prisiimsite atsakomybę, jeigu jūsų pasiūlyti veiksmai teisiškai bus išbrokuoti?

- Nepulčiau taip griežtai prognozuoti, kad Latvijos sprendimas galėtų būti automatiškai perkeltas pas mus. Pirmiausia, Latvijoje pati pensijų sistema kitokia. Be to, jų pensijų ir socialinių išmokų mažinimo tvarka irgi kitokia, nei buvo pasirinkta Lietuvoje. Man atrodo, mūsų pasirinkta tvarka kur kas teisingesnė.

Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad netrukus svarstysime visos socialinės sistemos pertvarkos klausimus. Darbotvarkėje bus ir kompensacijos už pensijų sumažinimą.

Todėl abejočiau, ar reikėtų taip jau apokaliptiškai kalbėti apie tai, kad pas mus būtinai kas nors bus išbrokuota.

- Daug kas 2009-uosius pavadintų riaušių prie Seimo, nuolatinės baimės dėl ateities, nedarbo didėjimo, atlyginimų ir išmokų mažėjimo bei kitokių negandų metais. Kaip jūs po kelerių metų pavadintumėte 2009-uosius?

- Tai buvo energingų ir, manau, gana efektyvių sprendimų stabilizuojant finansinę sistemą metai.

Be to, tai buvo pertvarkų įvairiose srityse metai. Pirmiausia aš paminėčiau energetiką. Manau, kad lyginant su tuo, kur energetikos reikalai buvo praėjusių metų pabaigoje, kur jie yra dabar ir kokios perspektyvos atsiveria artimiausioje ateityje, yra labai didelis šuolis į priekį.

Vien to paties „Leo LT“ išardymas reiškia labai daug ką.  Tai buvo mažiausiai skausmingas išardymas. Labai ryškūs postūmiai tilto į Švediją statybose, rinkos liberalizavime, naujos atominės statybų reikaluose. Visa tai jau yra labai nemenkas įdirbis.

Pertvarkos aukštajame moksle, prasidedančios reformos sveikatos apsaugos sistemoje, pasirengimas valstybės valdymo pertvarkai – apskričių viršininkų naikinimas ir Saulėlydžio veikla. Visa tai irgi vadinčiau šių metų pasiekimais.

- Paprastus žmones šie „pasiekimai“ nelabai jaudina, o kai kurios reformos netgi kelia neretai pagrįstų prieštaravimų, pavyzdžiui, dėl aukštojo mokslo pertvarkų. Žmonės mato tuštesnes pinigines, jaučia prastesnes savo darbo perspektyvas, nerimauja dėl ateities. Be to, jie mato, kaip Vyriausybė daug žadėjo daugiabučių renovavimo verslo skatinimo srityse, bet ne kažin ką padarė.

- Taip, tenka pripažinti, kad kai kurie dalykai nepasisekė taip, kaip galėjo atrodyti metų pradžioje.

Labiausiai vėlavo daugiabučių renovavimas. Mažiausiai pusmetį pavėlavome. Tam tikras pasiteisinimas šioje vietoje galėtų būti tas, kad ši programa yra ne tik mūsų, bet ir Europos investicijų banko. Jo sprendimų tempai buvo lėtesni, nei mes galėjome įsivaizduoti.

Bet dabar jau tikrai pradedame judėti. Ir per televizijas galite pastebėti pakankamai gausią reklamą apie namų renovavimo galimybes.

Dėl verslo skatinimo nors ir daug priekaištų, bet didelę dalį plano pavyko įgyvendinti. Deja, toje srityje paveldėjome plyną lauką ir visus finansinės inžinerijos instrumentus teko kurti mums patiems. Tačiau vien tas faktas, kad šiemet pavyko bent keturis-penkis kartus padidinti Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą, yra labai optimistiškai nuteikiantis. Tai juk irgi verslo skatinimas ir tiesioginiai pinigai visiems mūsų žmonėms.

- Vis dėlto, atrodo, kad šie metai bus tiktai „gėlytės“ lyginant su išbandymais, kurie laukia 2010-aisiais. Vos ne didžiausias ekonomikos kritimas pasaulyje, kaip prognozuoja kai kurie užsienio analitikai, iki 20 procentų padidėsiantis nedarbas, dar didesnis algų, išmokų, pensijų apkarpymas, energetinių ir kitų kainų padidėjimas. Nėra vietos optimizmui, galvojant apie kitus metus.

- Taip, iššūkių bus. Bet reikia matyti ir pozityvą, kuris jau po truputį atsiranda. Aš vis bandau skatinti, kad pamatytumėm tam tikrus gerus ženklus. Štai ir SEB bankas skelbia savo naujausias prognozes, kad kitąmet ekonomika gali jau ir pakilti kokį vieną procentą. Anksčiau kalbėta apie maždaug 3-4 procentų kritimą.

Nemažai pasaulio analitikų irgi kalbėjo apie panašų kritimą, kai kurie netgi įvardijo, kad neva kitąmet Lietuvos ekonomika kris labiausiai pasaulyje. Nenorėčiau su tuo sutikti. Kita vertus, prognozės kasdien kinta. Krizių, ekonomikos lūžių tokia specifika – niekas nesugeba tiksliai prognozuoti ateities.

- Tad ir SEB'o prognozė apie pakilimą kitąmet gali būti netiksli?

- Na, bet ji bent jau optimistiškai nuteikia. Tai irgi labai svarbu (šypteli – red.. past.).

- Vadinasi, jūs apie 2010-uosius galvotumėte optimistiškai?

- Aš galvoju, kad ekonomikos prognozėse yra toks dėsnis – lūžių metu labai sunku nuspėti, kaip bus, todėl, kai yra kritimas, tuomet dažniausiai ekonomika eina žemiau nei prognozuota, o kai ji pradeda kilti, tuomet kyla aukščiau, nei spėjama.

- Bet tokiais optimistiniais pareiškimais tikrai nepaguosite kas penkto Lietuvos žmogaus, kuriam gresia kitąmet netekti darbo...

- Be abejo, ekonomikos kritimas, lyginant su pernykščiais rezultatais, dar kurį laiką tęsis. Tačiau kitos ekonomikos, į kurias eksportuojame, jau pradeda atsigauti. Tai leidžia spėti ir manyti kiek optimistiškiau apie kitus metus, nei galėjome pagalvoti dar šių metų viduryje.

Štai netgi šių metų kritimo prognozės yra pakoreguotos į gerąją pusę. Finansų ministerija paskelbė, kad ekonomika šiemet kris ne 18 procentų, bet 15. Tai jau ženklus pagerėjimas. Kitąmet galime tikėtis kur kas geresnių rezultatų.

Žinoma, kitąmet dar nemenką rūpestį kels biudžeto deficitas, skolų didėjimas ir jų aptarnavimas.

Dar vienas galvos skausmas – nedarbas. Čia ieškosime priemonių, kaip galima būtų įveikti šią bėdą. Tai gali padaryti skatindamas ekonomiką. Aš jau minėjau apie kai kuriuos to skatinimo planus ir instrumentus, kuriuos kitąmet tik toliau įgyvendinsime. Tai man leidžia žiūrėti su švelniu optimizmu į šią problemą.

- Manote, kad nedarbas nepasieks 15-20 procentų?

- Paskutinio ketvirčio duomenys rodo tam tikrą nedarbo stabilizavimąsi ties maždaug 11-12 procentų. Sunku spėlioti, ar tikrai ši tendencija išliks. Tačiau net ir čia yra optimistinių ženklų.

Mes dabar situaciją galime kur kas aiškiau vertinti. Praėjusių metų pabaigoje turėjome daug problemų su prognozavimu ir perspektyvos matymu, bet dabar viskas kitaip.

- Dugnas, jūsų nuomone, pasiektas?

- Dugnas tikrai pasiektas, prasideda lipimas pamažėl į viršų. Žinoma, dar bus kurį laiką nelengva, bet matydami šviesą tunelio gale, galime jaustis kiek ramesni ir toliau dirbti, kad sugrąžintume ekonomikos ir gerbūvio augimą.

- Tas ekonominis pakilimas gali nulemti politinį destabilizavimą. Jūs ramus dėl savo kėdės?

- Atkreipčiau dėmesį, kad ekonomikos šioks toks pagerėjimas link kitų metų antrosios pusės gali lemti žmonių nuotaikų tam tikrą pagerėjimą. Nors ir dėl šių metų reikėtų padėkoti žmonėms, kad nepaisant vieno kito agresyvesnio mitingo ir netgi sudužusių Seimo rūmų langų, viskas iš esmės tuo ir baigėsi. Tai reiškia, kad visuomenėje egzistuoja generalinis supratimas, jog agresyvumu iš duobės neišlipsime.

Jau randasi optimizmo daugiau. O tai reiškia, kad ir politinis destabilizavimas bus mažiau įmanomas. Geresnių nuotaikų fone ir politinė situacija bus kiek stabilesnė bei ramesnė. Tikiu, kad valdančioji koalicija dirbs efektyviai ir nuosekliai.

Tarsimės ir su Prezidente Dalia Grbauskaite dėl savo prioritetinių darbų. Ta parama, kurią matėme iš Prezidentės pusės per pastarąjį pusmetį, irgi leidžia manyti, kad politinis stabilumas bus išsaugotas.

Kaip atrodys visa politinė mozaika, manau, per mėnesį kitą kitąmet visai akivaizdžiai paaiškės.

- Krizės, sunkmečio akivaizdoje jums tenka daugiau dėmesio skirti „poniai politikai“, valdžiai. Žmona nepavydi tai „poniai“, nepriekaištauja, kad jūsų beveik nemato, kad namo atnešate mažesnį atlyginimą?

- Ne, man atrodo, jau esame su Rasa pripratę taip gyventi. Namų ramybė, aišku, labai svarbi šiuo laikotarpiu, kai Seime ir Vyriausybėje tiek daug iššūkių. Tai namų ramybė užtikrinama, galiu jus patikinti (šypsosi – aut. past.).

- Spėjate pailsėti?

- Pavyksta ir pailsėti. Geriausias poilsis – aktyvus, tai yra dviračiai, slidės. Paslidinėjame Sapieginės miškeliuose, kai žiemos savaitgaliais ten sniego būna.

Tuojau po Naujųjų metų turėsiu savaitės atostogas. Bandau prikalbinti žmoną kur nors pabėgti tuo metu. Tikiuosi, pavyks.