Šiemet jame daugiausia bus kalbama apie karo Ukrainoje keičiamą pasaulį ir viešojo Lietuvos gyvenimo rūpesčius, pranešė organizatoriai.

Renginys prasidės tradiciniu vieno iš „Santaros-Šviesos“ kūrėjo, kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus sveikinimo žodžiu.

Pirmąkart suvažiavime dalyvausiantis pirmasis atkurtos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis dalysis įžvalgomis apie Kovo 11-osios Respublikos nueitą kelią ir jo perspektyvas.

Taip pat pirmąją dieną istorikas Egidijus Aleksandravičius svarstys, ką „Santara-Šviesa“ dar galėtų reikšti Lietuvos visuomenei, kultūros istorikas Darius Kuolys aptars organizacijos skelbtą „švelnių rankų politiką“ ir jos likimą, apie „Santaros-Šviesos“ ateitį diskutuos ekonomistas Raimundas Mieželis, filosofas Arūnas Sverdiolas, žurnalistė Birutė Garbaravičienė, literatūrologas Saulius Žukas, studentė Iveta Ivanauskaitė.

Švietimo klausimams skirtoje sesijoje „Mokykla: kontrolė ar kūryba?“ pranešimus skaitys edukologė Natalija Mažeikienė, mokytojas ir publicistas Donatas Puslys, Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktorius Arvydas Girdzijauskas, Seimo narė Jurgita Šiugždinienė.

Antrąją suvažiavimo dieną saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė, politologė Emilija Pundziūtė ir filosofas Gintautas Mažeikis nagrinės karo Ukrainoje metu išryškėjusios galių pusiausvyros, dabartinių Vakarų išlikimo ir Rusijos neofašizmo klausimus.

Vilniaus istorijos ir tapatybės minkles gvildens archeologai Rytis Jonaitis ir Irma Kaplūnaitė, literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, gidas, iniciatyvos „Gatvės gyvos“ sumanytojas Albertas Kazlauskas, rašytoja Laura Švedaitė.

Trečią dieną aktualias Lietuvos viešojo gyvenimo problemas svarstys sociologė Rūta Žiliukaitė, istorikas ir žurnalistas Virginijus Savukynas, rašytoja Zita Čepaitė.

Suvažiavime taip pat bus pagerbtos iškilios „Santaros-Šviesos“ asmenybės – Alma Nutautaitė-Adamkienė ir Irena Veisaitė.

„Santarą-Šviesą“ matau kaip didelę jėgą, gebančią kūrybiškai derinti individualius žmonių talentus su noru ir gebėjimu veikti bendroje kultūros, politikos, visuomenės erdvėje. Matau ją kaip sambūrį, kur studentai ir profesoriai bendrauja neformaliai, ir taip gimsta nauja intelekto gyvybė. Matau organizaciją kaip daugybės mano draugų, bičiulių, kolegų darbų tąsą ir idėjų realizavimą. Matau, kad „Santara-Šviesa“ gali baigti vieną ar kitą sąlygišką savo istorijos tarpsnį, bet negali baigtis pati“, – sakė V. Adamkus.

„Santara-Šviesa“ įkurta 1957-aisiais Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai į vieną organizaciją susijungė 1947 metais Tiubingene įkurtas akademinio jaunimo sambūris „Šviesa“ ir 1954 metais JAV Vytauto Kavolio, V. Adamkaus ir bičiulių įsteigta lietuvių studentų organizacija „Santara“.

Nuo 1993-iųjų „Santara-Šviesa“ kasmet savo suvažiavimus rengia ir Lietuvoje. Organizacija šiandien jungia lietuvybės likimui neabejingus Lietuvos ir pasaulio kultūrininkus, intelektualus, akademinį jaunimą.