– Kiek apskritai tai dar Lietuvoje yra populiaru?

– Pasižiūrėjom į naujausią „Baltosios bangos“ atliktą tyrimą ir matom, kad kas trečias teigia, jog turi pažįstamų, kurie veikia pagal neįteisintus darbo santykius arba žino, kad gauna atlyginimą vokeliuose. Tikrai dar problemos spektras pakankamai platus. Skaičiai gerėja, žiūrint į ankstesnius metus, bet, sakyčiau, kad tokiu laikotarpiu, kokiu dabar gyvenam, reikėtų susirūpinti ir skirti tam daugiau dėmesio.

– Kodėl įmonės moka vokeliuose, o darbuotojai sutinka taip gauti?

– Darbuotojai ne visada turi pasirinkimą. Nes, sakytume, gali pranešti, kreiptis į institucijas, bet žmogui tada yra klausimas dėl darbo, dėl ateities, saugumo. Tai, visų pirma, atsakomybė yra pačio įmonės vadovo ar vadovės, kurie turėtų imtis spręsti šitą klausimą, suprasti, kad tai yra veikimas ne pagal taisykles.

– Vadovas galbūt sako, kad mokės daugiau, žmogus gal tuo susivilioja. Bet ar darbuotojas supranta galimas pasekmes dėl to, kad ima nelegalų atlygį?

– Jeigu pasižiūrėtume į paralelę su kyšininkavimu Lietuvoje, tai matome, kad iš esmės esame susitvarkę su kyšininkavimu, tačiau vis dar kas dešimtas sako, kad yra tekę duoti kyšį per pastaruosius metus. Viena iš problematiškiausių sričių išlieka sveikatos apsauga ir kas penktas pacientas teigia, kad jo prašė kyšio respublikinėse klinikose ir ligoninėse. Tai matom, kad tas santykis ne visada yra, jog žmogus pats nusiteikęs duoti kyšį, bet kartais jo yra prašoma. Tai jeigu kalbam apie atlyginimus vokeliuose, galios pusiausvyra yra labai stipri, nes vadovas yra ženkliai aukščiau negu darbuotojas. Ir tada klausimas, ar yra žinoma apie įrankius, ką galima daryti tokiose situacijose, kur galima pranešti, kad taip neturėtų būti ir kiek vadovai patys linkę įsiklausyti ir išspręsti šitą klausimą. Jeigu ne, kiek suinteresuotos institucijos, kurių sritis yra tiek kyšininkavimas, tiek šešėlinės ekonomikos klausimai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs apie kyšininkavimą užsiminėt, kad vienas vis dar labiausiai su tuo susijusių sektorių yra sveikatos apsauga. Algos vokeliuose – kurie sektoriai čia yra labiausiai įklimpę?

– Tai yra automobilių remontas, grožio paslaugos, turgus, mugės.

Automobilių remontas, grožio paslaugos, turgus, mugės.

– Ar per mažai kontrolės ar kur yra bėda, kad tie vokeliai Lietuvoje cirkuliuoja ir kas turi įvykti, kad jų atsikratytume?

– Joks pokytis neįvyks be pasikeitusio vadovų požiūrio. Vienareikšmiškai reikia, kad būtų skiriamas didesnis dėmesys ir parodoma, kokios yra tos elgesio taisyklės įstaigoje, koks elgesys yra priimtinas ir koks ne. Taip pat labai svarbu pasižiūrėti, kiek yra tiriami tokie atvejai, informuoti apie jų baigtį, kad matytųsi, jog situacija keičiasi, yra pavyzdžių, kad yra taikomos nuobaudos priemonės.

– Kiek čia kontrolės institucijų atsakomybės yra ir ar jos tikrai veikia taip, kaip turėtų veikti ar yra žiūrima pro pirštus?

– Kaip ir minėjau, tyrimai yra inicijuojami ir daromi. Gal norėtųsi daugiau išgirsti apie jų baigtį.