Šį savaitgalį Alytuje vyko džiaugsmo šventė – septintosios Lietuvos Jaunimo dienos „Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis“ (Lk 12, 34). Jos kvietė 14 – 35 metų žmones sudalyvauti katalikiškam jaunimui skirtame renginyje.

Nuo atidarymo iki draugystės su Dievu vakaru

Atidarymo metu Vilkaviškio vyskupas R. Norvila sveikino visą susirinkusį jaunimą ir kvietė apmąstyti savo lobius: „Lobio neįveikia kandys, rūdys ir jokie kiti gyvenime atsirandantys iššūkiai.“ Taip pat jis skatino suprasti, kas yra tas lobis, leistis į šią džiaugsmo ir kartu rimties šventę su viltimi, draugiškai ir solidariai padėti vieni kitiems. Taip pat buvo pristatinėjama kiekviena vyskupija, prisiminta Lietuvos Jaunimo dienų istorija.

Šeštadienio diena buvo skirta apmąstymams, todėl iškart po pietų visi klausėsi vyskupo K. Kėvalo „Širdies instrukcijos“ – vyskupas liudijo apie lobio paieškas ir kvietė jaunimą nebijoti. Iškart po to buvo siūloma rinktis teminį užsiėmimą, tokių pasirinkimų buvo siūloma net 17. Juose dalyviai galėjo sužinoti apie aktorius, žurnalistus, politikus, jų tikėjimą, išgirsti liudijimus. Vakare džiaugsmingai nusiteikusiai miniai teko surimtėti, visi norintys galėjo atlikti išpažintį, pasikalbėti su kunigu, vyko adoracija.

Miestą užtvindė tikėjimą liudijantis jaunimas

Sekmadienis – antroji diena, prasidėjusi bendrais pusryčiais Alytuje esančiame Jaunimo parke. Po to visi rinkosi Alytaus sporto ir rekreacijos centre, kur iš naujo susipažino su visame pasaulyje išplitusia Gailestingumo vainikėlio malda. Šios maldos istorija prasideda būtent Lietuvoje, Vilniuje.

Po maldos jaunimas bendra eisena išėjo į miesto centrą. Pagrindinė miesto gatvė buvo tiesiog užtvindyta, visi jaunuoliai keliaudami Rotušės aikštės link liudijo tikėjimą, viltį ir meilę. Vidurdienį įvyko pagrindinis LJD įvykis – Šv. Mišios. Čia susirinko ne tik dalyviai, savanoriai, organizatoriai, bet ir Alytaus miesto gyventojai bei svečiai.

Uždarymo koncerte publiką savo charizma žavėjo pranciškonas, brolis Stan Fortuna OFM į LJD atvykęs iš JAV. Anksčiau buvęs profesionalus džiazo muzikantas, iki 1990 m, kai tapo kunigu, gyveno ispaniškoje Harlemo dalyje, kur pažino hip hopą ir repo muziką. Koncerto metu brolis žavėjo natūralia improvizacija bei nuolatiniu atviru santykiu su publika. Jis mokė, kaip gyventi su tikėjimu, dažnai kartojo: „Mums reikia meilės!“ tam, kad Jaunimo dienų dalyviai nors ir pavargę, tačiau grįžę namo skleistų džiaugsmą, šilumą ir dalintųsi savo atrastu lobiu.