„Iki vakar dienos galėčiau sakyti, kad sunkai sekėsi, buvo toks išbandymų laikotarpis, kai teko išbandyti Lietuvos ir Europos Sąjungos diplomatijos pajėgumus, ir mūsų pajėgumus susitvarkyti viduje. Žinoma, matėme, kad yra problemų, kai mes išgirdome, kad bus papildomi lėktuvai su migrantais. Galima buvo konstatuoti, kad situacija nėra tokia paprasta ir mums ją sekasi sunkiai suvaldyti ne vien dėl Lietuvos kaltės ir galbūt mažiausiai dėl Lietuvos kaltės. Dėl to buvo priimti esminiai sprendimai, kad mes jau pereiname nuo krizės teorijos ir valdymo prie gynybos, savigynos, nes matome, kad tie, kas organizuoja šitą agresiją prieš Lietuvą, tie, kas organizuoja žmonių kontrabandą, ir nesiskaito su priemonėmis, nieko kito nebelieka, kaip pasikliauti savo pajėgumais ir pradėti vykdyti pabėgėlių išsiuntimą – kito kelio nėra“, – sakė  A. Januška.

– Teisingai suprantu, kad jūs teigiamai vertinate Vidaus reikalų ministrės įsakymą ir leidimą prieš nelegalius migrantus naudoti tiek psichinę, tiek fizinę prievartą?

– Faktas yra tas, kad Lietuva ginasi nuo žmonių kontrabandos, kurios organizatoriai tikisi paveikti Lietuvos stabilumą, tai aš nematau kitų priemonių – mes negalime nieko nedarydami laukti, kol migrantų skaičius didės tūkstančiais. Manau, kad atėjo laikas aktyviai vykdyti savigynos ir išsiuntimo politiką. Ar rezultatas bus pasiektas – ar vien išsiuntimo politika padės Lietuvai sustabdyti migrantų srautą, tai čia yra kitas sudėtingas klausimas, kol kas belieka tikėtis, bet, žinoma, paraleliai reikia ruoštis, kad jeigu tai nepavyks, teks imtis dar kietesnių, griežtesnių priemonių. 

– Bet Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuvos siena su Baltarusija nėra kiaura, juk nelegalai yra sulaikomi. Tai gal ta problema – nedidelė, nes vėlgi mes visus tuos nelegalus sulaikome?

– Pirma, manau, kad tikrai ne visus sulaikome. Antra, mes juos sulaikome jau Lietuvos teritorijoje. Tai reiškia, kad mes turime jiems suteikti bent jau laikiną prieglobstį ir sulaikymas Lietuvos teritorijoje iš esmės nesprendžia problemos. Turime visiškai uždaryti sieną, nes ji šiuo metu tam įvažiavimui yra kiaura. Uždaryti ir fiziškai neįleisti tų žmonių, bet kadangi nėra sienos, vielos, tai be jos tą padaryti sudėtinga. Vienintelis sprendimas šiandien yra atgrasymo, išsiuntimo politika. Žinoma, galbūt kita pusė, kuri organizuoja šitą dalyką, irgi prisitaikys prie to, ką mes darome, tada tai daryti bus vis sudėtingiau. Visiško fizinio sienos uždarymo klausimas išlieka ateityje, bet šiandien aš nematau jokio kito sprendimo, nes laukti toliau ir žiūrėti, kaip papildomi reisai leidžiasi į Minską, o baltarusių pasieniečiai tuos turistus veža mums į pasienį, o mes juos čia sugaudime ir siunčiame į palapines, tai irgi nėra sprendimas.

– Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad išorinė sienos apsauga yra visos Europos Sąjungos reikalas ir čia reakcija turi būti greita, bet ta greita reakcija, regis, kažkur įstrigusi – apie migrantų krizę mes kalbame jau bene du mėnesius, o aklinos tvoros nepastatyta nė metro.

– Iš tikrųjų taip greitai aklinos tvoros nepastatysime, bet, aišku, visiškai nepriimtina, kai pasieniečiai suskaičiuoja, kad tai gali užtrukti dvejus ar trejus metus ir kainuos šimtus milijonų. Tai akivaizdu, kad čia nėra sprendimas. Ir jeigu bus sprendimas, ir, manau, jis yra, tai mes galime kalbėti apie tvoros pastatymą – bent jau pagrindinėse vietose, kur ji bent kažkiek būtų ginama, per tris keturis mėnesius – ne ilgiau pusės metų. Toks turėtų būti sprendimas. Kitaip nėra prasmės.

– Jūs matote kažkokius kryptingus valdžios veiksmus ar daugiau deklaratyvius žodžius ir planus, kaip stabdyti krizę?

Mes negalime šiandien išstoti iš Europos Sąjungos ir turime atsižvelgti į tai, ką galvoja Briuselis ar Berlynas, ar Paryžius.

– Manau, kad kai Seimas paskelbė, kad prieš Lietuvą yra vykdoma agresija, tai mes tai pakankamai suprantame, tačiau Europos Sąjungoje yra įvairių valstybių ir reikėjo tam tikro laiko Lietuvai įtikinti Europą ir parodyti Europai, kad tai iš tikrųjų nėra tiesiog eilinė migrantų krizė, bet iš tikrųjų vykdoma agresija, tam reikėjo laiko. Jei mes kalbame apie tai, kad kažką daryti reikėjo anksčiau, na, buvo galima, bet supraskime, kad Europos Sąjunga labai atsargiai žiūri į bet kokius tokius sprendimus, kurie yra susiję su galimybės neigimu per sieną pereiti migrantams. Tam reikėjo laiko. Mums reikia Europos Sąjungos, nors Europos Sąjunga nėra ideali – ji kol kas ne tiek daug mums padėjo. Ir gaila, kad mes dabar turime patys, beveik vieni, užsiimti savigyna, bet mums reikės jos finansų, jos politikos – ir Irako, Turkijos atžvilgiu, ir iš kur beatvyktų migrantai. Be jos paramos negalime funkcionuoti. Mes negalime šiandien išstoti iš Europos Sąjungos ir turime atsižvelgti į tai, ką galvoja Briuselis ar Berlynas, ar Paryžius.

– Kaip manote, ar mums pavyks susitarti su Europa dėl pagalbos ir kiek mes galime susitarti dėl tikrai veiksmingų sankcijų Minskui? Ypač dėl atjungimo nuo tarptautinių bankinių sistemos. Ar tai yra realu?

– Tai būtų idealu, jei mums pavyktų susitarti dėl atjungimo nuo bankinių pavedimų sistemos, bet pastebėkime, kad netgi JAV, kurios bandė pritaikyti tokią sankciją Iranui, tai joms nepavyko. Būkime realistais, aš manau, kad paminėta konkreti sankcija galbūt yra siektina, bet nebūtinai pasiekiama. Tačiau faktas yra tas, kad šiandien, nors ir sankcijos yra priimtos, tačiau mes žinome, kad, pavyzdžiui, kalio trąšos važiuoja per Lietuvą, ir ne tik kalio trąšos, bet, pasirodo, ir cigarečių kontrabanda jose, kas buvo aptikta muitinės. Aš manau, kad Lietuva turi savo neišsemtą sankcijų paketą ir jeigu tokie dalykai toliau vyks, tai vienaip ar kitaip, Lietuva bus priversta nutraukti ir dabar vykstantį tranzitą per Klaipėdos uostą. Nebus kito pasirinkimo.