„Vienas iš elementų dar nėra suderėtas valstybių narių, tai yra krizių reglamentas, kuris yra labai svarbus ir Lietuvai, – LRT radijui antradienį transliuotame interviu sakė ambasadorius. – Mes būtent krizių reglamente norime matyti migracijos instrumentalizavimo definiciją ir reglamentavimą – tai be galo svarbu valstybėms kaip Lietuva ir kitoms, kurios išgyvena migracijos instrumentalizavimą prie savo sienų“.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie šios neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

ES Tarybai birželį preliminariai sutarus dėl naujos migracijos politikos ir numačius privalomą dalyvavimą solidarumo mechanizme, Lietuvai reikėtų priimti 158 neteisėtai į ES atvykusius migrantus arba sumokėti 3,18 mln. eurų per metus.

Balsuojant dėl bendro Tarybos požiūrio, Lietuva buvo tarp susilaikiusių valstybių dėl numanomo mechanizmo nenuspėjamumo, priimamų migrantų skaičiui galint keistis. Be to, kaip teigė Vidaus reikalų ministerija, skaičiuojant solidarumo įnašą nenumatyta vertinti ES valstybių narių su išorės siena pastangų sienų apsaugos srityje.

Pasak A. Pranckevičiaus, šiuo metu reglamentai, dėl kurių pasiektas susitarimas, yra derinami su Europos Parlamentu, šis darbas intensyviai vyks rudenį.

„Ispanų pirmininkaujanti valstybė planuoja pabaigti iki metų galo. Jeigu nepavyks, belgai, kurie perims pirmininkavimą nuo sausio 1-osios, dar turės du-tris mėnesius pabaigti šį darbą. Bet, aišku, tikslas yra iki šios komisijos kadencijos pabaigos turėti priimtą Migracijos ir prieglobsčio paktą“, – sakė jis.

Šiuo metu dauguma nelegalių migrantų atvyksta iš Afrikos į Graikiją ir Italiją.

Savo ruožtu Baltijos šalys ir Lenkija pastaruosius kelerius metus susiduria su neteisėtos migracijos antplūdžiu ir dėl jo organizavimo kaltina Minską.