– Taip, teko girdėti, yra dalis kompanijų, kurios yra įdiegę darbuotojų kompiuteriuose specialias programas, kurios leidžia matyti, kiek laiko yra praleidžiama tam tikrose programose ar puslapiuose. Tiesa, didžioji dalis darbuotojų žino, nes darbdavys turi informuoti, kad yra tokios programėlės kompiuteriuose instaliuotos. Yra tekę girdėti istorijų, kad buvo sekami jiems nežinant, bet tas dažniausiai sukelia didelį darbuotojo pasipiktinimą.

– Bet jeigu darbuotojas nežino, kad yra sekamas, ar tai legalu, ar įmonė gali laisva valia tokius dalykus daryt?

– Tiksliai nepasakysiu, reikėtų klausti teisininkų. Kadangi darbo priemonė yra suteikiama darbdavio, manau, kad jeigu yra tik darbo kompiuteryje programa, tai gal ir nėra didesnės teisinės problemos. Bet reikėtų tikslintis su teisininkais.

– Kokia yra darbuotojo reakcija į tai, kai žino, kad jis yra sekamas? Ar jis dėl to dirba geriau?

– Čia labai geras klausimas. Iš tiesų dažnai toks stebėjimas sukelia tokią priešingą reakciją ir kaip tik žmonės ieško būdų kaip tas sistemas apeiti. Be abejo, tam tikras vadinamas distrakcijas, norą sėdėti socialiniuose tinkluose ir panašiai, tas sumažina, bent jau iš darbinio kompiuterio. Bet tai nereiškia, kad žmogus neturi šalia telefono ar asmeninio kompiuterio. Aš manau, kad tos priemonės egzistuoja ir tam tikrais atvejais gali būti naudingos, bet turbūt daug stipresnis efektas yra bendrai organizacinė kultūra, kur yra abipusis susitelkimas siekti to tikslo iš darbdavio ir darbuotojo pusės. Manau, kad tai yra daug veiksmingiau nei sekimo priemonės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vakarų įmonės pasibaigus pandemijai bando susigrąžinti darbuotojus į biurus. Ar panašiai yra ir Lietuvoje?

– Taip, girdime, kad darbdaviai turi tokį norą. Ir net ieškant naujų darbuotojų to lankstumo yra mažiau. Netgi jei yra numatyta, kad kažkiek dienų per mėnesį darbuotojai gali dirbti iš namų, tai labai griežtai apibrėžiama.

Nuotoliniam ir hibridiniam darbui reikia daugiau kompetencijų – daugiau savarankiškumo, planavimo.

– Kodėl taip daroma? Galbūt kažkas nepasiteisino dėl nuotolinio darbo?

– Nors nuotolinis, hibridinis darbas suteikia darbuotojams daugiau autonomijos ir manoma, kad padeda labiau išlaikyti darbo–gyvenimo balansą, bet iš tiesų tyrimai atskleidžia, kad nuotoliniam ir hibridiniam darbui reikia daugiau kompetencijų – daugiau savarankiškumo, planavimo. Tai ne visada yra lavinama ir tada gaunasi, kad darbuotojai tam tikro darbo nepadaro, daro jį po darbo valandų arba savaitgaliais. Tada ta riba tarp darbo ir gyvenimo dar labiau išnyksta ir žmonės jaučia daugiau perdegimo simptomų nei dirbdami biure. Tai tas nuotolinis ir hibridinis darbas atnešė papildomą naštą tiek darbuotojams prisitaikyti, tiek įmonėms. Tai, manau, kad tas grąžinimas yra biurą yra ne tik pasitikėjimo stokos trūkumas, bet būtent per tuos kelis metus pamatė, kokia to yra kaina. Tai tikrai galima surasti tą optimaliausią darbo modelį. Nebūtinai jis yra tiktai iš biuro, bet nuotolinis darbas irgi negali pasiteisinti visoms organizacijoms.