„Neįmanoma buvo sustoti prie Birštono prieplaukos. Kai išvalys salą galėsime švartuotis, nes šiaip tik mažieji laiveliai ten sustoja. Priplaukti įmanoma, bet apsisukti – ne“, – kalbėjo laivo „Algirdas“ kapitonas Vytautas Bendaravičius.

Kapitonas sako, kad Nemunas – apleistas, laivyba kiekvienais metais sudėtingėja, nors norinčiųjų plaukioti – daugėja.

„Problemos kasmet vis didėja, o kadangi Nemunas nebuvo visiškai valomas, sala vis augo ir užaugo didelė“, – tęsė V. Bendaravičius.

Visa Nemuno pakrantė Birštone – mažesnė nei trys kilometrai, tačiau laivyba ir ja pilnai nevyksta.

„Dabar, deja, mūsų laivyba į Aukštupį tęsiasi iki Prienų dėl farvaterio siaurumo“, – sakė Birštono kruizo vadovas Mindaugas Žiedelis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Su problemomis susiduria ne tik didelių laivų kapitonai.

Pavyzdžiui, naujas pramogas siūlantys vandenlentininkai, plaukiojantys kateriais, taip pat nuplaukia ne visur.

„Mums nereikės plaukti farvateriu, tad nebus, kad netyčia užplauktume ant salų, kur galėtume numušti laivo variklį“, – kalbėjo vandenlentininkas Ignas Lukauskis.

Nemune ties Birštonu žemsiurbė pradėjo upių valymo darbus.

„Pustrečio milijono eurų už visus komplektus, kurie reikalingi darbui. Vienoje vietoje vyksta siurbimas, kuomet iš dugno su specialiais varikliais yra siurbiamos sąnašos. Kitais atvejais yra dirbama su kaušu, jeigu reikia formuoti briaunas ir ištraukti sunkius akmenis. Įsigijome visus reikalingus komplektus“, – teigė vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas.

Planuojama išvalyti per pusšimtį kilometrų.

„Nuo Birštono ir yra darbų pradžia, toliau pajudėsime link Prienų, paskui aplink Alytų, tada judėsime nuo Alytaus ir sujungsime Druskininkus su Kauno Mariomis“, – tęsė V. Vinokurovas.

Nemuno gylis nesikeis.

„Nemuno vagos parametrų nekeičiame, tvarkome tik susidariusias seklumas, tad turėsime apie vieną metrą 20 centimetrų garantuoto laivakelio. Tai leidžia plaukti visų tipų pramoginiams ir keleiviniams laivams, kurie reikalingi Aukštupiui“, – sakė V. Vinokurovas.

V. Vinokurovas sako, kad nors šalį alina karščiai, tačiau vandens telkiniuose laivybai užtenka ir yra maždaug 50 centimetrų daugiau, nei reikia, o išvalius Nemuną sausros laivybai nebebus baisios.

„Kai sutvarkai laivakelį ir vagą, kiek mažai vandens bebūtų, bet jo visas kiekis laikosi laivakelyje ties vaga. Tai reiškia, kad net esant didelei sausrai bus galimybė užtikrinti minimalius garantinius lygius“, – kalbėjo V. Vinokurovas.

Žmonės išgirdę, kad Nemunas tvarkomas, sako, kad jau seniai to reikėjo, nes poilsis ant vandens – nepakeičiamas.

„Labiausiai reikia atsižvelgti į žalą gamtai, saugoti upes, ypač Nemuną“, – sakė gyventoja.

„Žmonės plečia savo akiratį, nori pamatyti vis daugiau, ne visi gali kur nors išvažiuoti. Lietuva tokia graži – tik keliauk“, – kalbėjo kita gyventoja.

Prasidėjus darbams sujudo ir teikiantys plaukiojimo paslaugas. Jau planuojama, kur galima nuplaukti atsivėrus naujoms galimybėms.

„Į Aukštupį atėjome su penkmečio planu artėti tiek prie Balbieriškio, tiek prie Alytaus“, – teigė M. Žiedelis.

Birštono merė sako, kad tikimasi pritraukti daugiau turistų ir tapti mažuoju uostamiesčiu.

„Iš Kauno Marių galėtų atplaukti ir didesni pramoginiai laivai, labai lauktume jachtų, kurios, išvalius Nemuną, galėtų prisišvartuoti prie prieplaukų“, – sakė Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

Prasidėjus darbams pradedama skaičiuoti, ar užteks pinigų. Projektas kainuos apie 6 mln. eurų.

„Kuro kainos, kurios, deja, yra padidėjusios. Tačiau tai yra mūsų kaip valstybės ir akcinės bendrovės pareiga užtikrinti, kad laivyba būtų tinkama“, – kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Amžiaus įvykiu vadinamas Nemuno valymas truks penkerius metus.