Valdantieji vetavimo galimybės neatmeta, tačiau tikisi, kad tokiu atveju įstatymas į Seimą grįžtų su konkrečiais pasiūlymais, o ne vien kritika.

Priimant šias Žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, balsavo minimalus Seimo narių skaičius – 71 parlamentaras. Opozicija balsavime nedalyvavo.

Opozicija ragina įstatymo nepasirašyti

Seimo posėdžių salės dešinėje įsitaisę parlamentarai vieningai kalba, kad pataisos nebūtų veiksmingos ir skiepijimo tempų nepaspartintų, o priešingai – turėtų neigiamą efektą.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai prezidentą ragina įstatymo pakeitimus vetuoti, kadangi jiems įsigaliojus mažės besitestuojančiųjų ir tai tik apsunkins pandemijos valdymą.

„Testavimas yra pandemijos valdymo priemonė. Todėl apsunkinti testavimą, reiškia, apsunkinti pandemijos valdymą. O šiuo atveju kaip tik tai ir padaryta: verčiant žmones mokėti už testus, besitestuojančiųjų skaičius mažės", – spalį išplatintame socialdemokratų pranešime cituojamas frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.

Testavimas yra pandemijos valdymo priemonė. Todėl apsunkinti testavimą, reiškia, apsunkinti pandemijos valdymą.

Socialdemokratai pažymi, kad pataisomis būtų diskriminuojama tam tikra, neva nenusipelniusi valstybės pagalbos, gyventojų grupė. Be to, partijos narių teigimu, dalis privalomai testuotis turinčių dirbančiųjų gali pasitraukti iš darbo rinkos, dėl ko esą padaugėtų socialiai remtinų gyventojų ir išaugtų jiems išlaikyti skiriamos valstybės išlaidos. LSDP taip pat prognozuoja, kad ligi šiol testavimo kaštus dengę darbdaviai gali imti reikalauti už juos susimokėti pačių darbuotojų.

Nepasirašyti įstatymo prezidentą ragina ir Darbo partijos frakcija. Pasak jos narių, pakeitimai prieštarautų jau galiojančioms teisės normoms, kai sveikatos patikrinimų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo arba darbdavio lėšomis. Kreipimesi į G. Nausėdą „darbiečiai“ valdančiųjų siūlymą vadina nepagrįstu ir siūlo skatinti vakcinaciją „pozityviomis priemonėmis“. Frakcija taip pat atkreipia dėmesį į didelį darbuotojų trūkumą, kuris, anot jos narių, priėmus pataisas, gali dar išaugti.

Didžiausios opozicinės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), frakcijos narys Aurelijus Veryga yra sakęs, kad, priėmus pakeitimus, ir taip pikta bei susipriešinusi visuomenė bus dar labiau skaldoma.

LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio teigimu, mokamų testų darbuotojams įvedimas prieštarauja sveikai logikai. Kaip rašoma jo spalį skelbtame pranešime, didelės dalies darbuotojų pajamos, įvedus mokamą testavimą, būtų mažesnės nei bedarbio pašalpa. R. Karbauskis taip pat pabrėžia, kad valdantieji nepaiso darbdavių skundų, esą šie negalės kompensuoti testų darbuotojams.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis pritarė, kad įstatymą siekiama priimti be jokio dialogo su visuomene. Jo vertinimu, valdančiųjų pasirinkta eiti lengviausiu keliu, prievolę susimokėti už brangius testus užmetant ant pačių darbuotojų pečių. Tai, anot politiko, turės neigiamų pasekmių.

„Testų kainos didelės, tie žmonės galbūt pasitrauks į „pogrindį“, nebus testavimo, nebus atsekamumo. Tai turėsime atvirkščią rezultatą“, – dar prieš Seimui priimant įstatymą kalbėjo S. Skvernelis.

E. Gentvilas: prezidentas neturėtų įstatymo tiesiog vetuoti

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas opozicijos kritiką vadina neatsakinga. Anot jo, valdantiesiems nepritariantys parlamentarai, užuot kalbėję apie mažiau svarbius dalykus, turėtų kviesti savo elektoratą skiepytis.

„Jei opozicija žino, kad žmonės nesivakcinuos, nesitestuos ir mes darbus, tai turėtų įvertinti, kad už kiekvieno politiko nuomonės stovi kažkiek tūkstančių žmonių, kurie įsiklauso, ir toks politikų kartais neatsakingas šnekėjimas, kai jie, užuot raginę gyventojus skiepytis ir būti atsakingais, pradeda kalbėti apie antraeilius dalykus... Turėtų politikai susivokti“, – Eltai sakė E. Gentvilas.

Jis mano, kad sprendimas palikti vieną šalies biudžeto lėšomis finansuojamą pandemijos valdymo priemonę teisingas, kadangi valstybė neprivalo apmokėti skiepytis atsisakančių asmenų testų, kai egzistuoja nemokama alternatyva – vakcina. Liberalo įsitikinimu, Lietuva tokiems žmonėms dovanų iš mokesčių mokėtojų kišenės nebeturėtų dalinti.

„Jei eini prieš valstybės nustatytą politiką, sakai, kad ji yra neteisinga, tu ja netiki, tai gerai: netiki, gerbiamasis, tau Lietuva neturi kišti tų pinigų kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę. Būk geras, atėjo diena X, susimokėk pats. Ir čia nėra jokių žmogaus teisių pažeidimų. Žmogui duotos galimybės – arba Lietuva apmoka už vakciną, arba, jeigu tu neimi šitos vakcinos nemokamai, būk geras – Lietuva neprivalo tavęs testuoti už savo pinigus – eik ir pats susimokėk. Atverk savo piniginę“, – teigia E. Gentvilas.

Liberalų frakcijos seniūnas sutiko, kad gana greitai priimtą įstatymą yra kur tobulinti, tad vetavimo tikimybės jis neatmeta. Visgi tokiu atveju iš Prezidentūros politikas laukia ne tik kelių kritikos žodžių, bet ir konkrečių pasiūlymų. Pasak E. Gentvilo, vetavimas be pastabų sudarytų įspūdį, kad G. Nausėda pasiūlymus atmetė, „nes nepatiko“, tačiau ką daryti kitaip – idėjų neturi.

„Jeigu yra vetuojamas koks nors įstatymas be jokių pastabų, kartais tiek, kad neaiškūs prezidento argumentai, tai juos galima interpretuoti vienaip ar kitaip. Aš tikiuosi, kad, jei ir būtų vetuojamas šis arba kokie kiti įstatymai, bus teikiami ir pasiūlymai, ką tobulinti. Tada aš priimu tokią prezidento poziciją – vetuoju, nes siūlau tą ir aną pridėti arba išbraukti. Kitaip sakant, dar pasiūlyti ir nuo savęs ką nors“, – mano E. Gentvilas.

„Tokių ant kiekvieno kampo gali sutikti, kurie prieš ką nors, bet kaip reikia ką nors daryti – nepasakys. Prezidentas, tikiuosi, kad pasakys, jeigu jis turi kažkokių pastebėjimų“, – pridūrė liberalas.

G. Nausėda penktadienį mokamų testų nepaskiepytiems darbuotojams klausimą aptarė su sveikatos ekspertais. Pasitarime kalbėta, ar sprendimas paskatintų žmones skiepytis, kokią įtaką turėtų jų elgsenai ir psichologinei būklei. Taip pat kelti testavimo ir sveikatos priežiūros prieinamumo, susirgimų kontrolės klausimai.

Šiuo metu periodiškai testuotis privalo apie 120 tūkst. dirbančiųjų, ateityje jų skaičius gali augti iki 340 tūkst. Įsigaliojus numatomoms pataisoms, nenorintieji skiepytis už testus turėtų mokėti savo lėšomis. Sutikus darbdaviui, testavimosi kaštus padengtų jis.

Testai išimties tvarka toliau būtų finansuojami tik negalintiems pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.

Jei G. Nausėda įstatymo projektą pasirašys, pakeitimai įsigalios nuo gruodžio 1 dienos.