Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-ąsias metines Lietuva minės gegužės 8 dieną.

Oficialiuose renginiuose ketina dalyvauti prezidentė ir premjeras.

Pagal Kultūros ministerijos paskelbtą minėjimo programą, tą dieną Šv. Jonų bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios, karo aukų pagerbimo ceremonija vyks Panerių memoriale, kur bus paminėtas nacizmo ir žydų genocido aukų, Lietuvos vietinės rinktinės, Lenkijos Armijos Krajovos karių, žuvusių civilių piliečių atminimas.

Vainikai taip pat bus padėti Vilniaus Antakalnio kapinėse prie Antrojo pasaulinio karo aukų memorialo ir Lietuvos laisvės gynėjų memorialo (Sausio 13-osios aukų ir Medininkų tragedijos kapų).

Antrojo pasaulinio karo aukų atminimas bus pagerbtas ir Vilniaus Vingio parke esančiose karių kapinėse.

Vakare Vilniaus kongresų rūmuose numatomas koncertas „In Memorian“.

Kaip BNS paaiškino Krašto apsaugos ministerijoje (KAM), Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvoje minima gegužės 8, o ne 9 dieną, kaip būdavo sovietmečiu, nes 1945 metų gegužės 8 dieną Vokietija pasirašė besąlyginį kapituliacijos aktą.

„Tuo vadovaujantis visame pasaulyje pripažįstama, kad Antrasis pasaulinis karas Europoje buvo baigtas gegužės 8 dieną, todėl mes šią dieną ir pagerbiame aukas, o ne gegužės 9 dieną“, - teigiama BNS perduotame komentare.

Jame pabrėžiama, kad Antrojo pasaulinio karo aukas pagerbiamos kasmet.

„Šiais metais ceremonijose planuoja dalyvauti Lietuvos oficialūs asmenys, apie numatomas ceremonijas yra informuojami užsienio valstybių ambasadų atstovai bei visuomeninės organizacijos“, - teigė KAM.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė vykti į Maskvą minėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-ąsias metines. Be to, Lietuvos ambasadorius Rusijoje vienintelis iš Europos Sąjungos valstybių diplomatų nestebės karinio parado Rusijos sostinėje. Jis, pagerbdamas Antrojo pasaulio karo metu žuvusiųjų atminimą, gegužės 8 dieną drauge su kitais ES ambasadoriais padės gėlių prie Nežinomo kareivio kapo.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuva liko okupuota sovietų. Iki 1952 metų į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. šalies piliečių, žuvo per 20 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.