Buvęs Seimo vadovas Artūras Paulauskas vėl tapo Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) pirmininku. Už jo kandidatūrą šeštadienį įvykusiame partijos suvažiavime balsavo 680 partijos suvažiavimo delegatų iš 964.

Už kitą pretendentą į pirmininkus 2000-2004 m. Seimo narį Gintautą Kniukštą balsavo 41 renginio delegatas. Likusieji suvažiavimo dalyviai susilaikė arba nebalsavo.

Socialliberalų pirmininkas rinktas atviru balsavimu, nes tik mažesnioji suvažiavimo delegatų pasisakė už slaptą balsavimo būdą.

A.Paulauskas pasitraukė iš NS lyderio pareigų praėjusių metų rudenį po partijai nesėkmingų Seimo rinkimų. Dabartiniame parlamente tėra tik vienas socialliberalas - vienmandatėje apygardoje Šiauliuose išrinktas Valerijus Simulikas.

Iki suvažiavimo partijai laikinai vadovavo buvęs švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius.

G.Kniukšta ragino suvažiavimo delegatus pripažinti, kad buvusios vadovybės su A.Paulausku priešakyje klaidos nulėmė NS pralaimėjimą Seimo rinkimuose. Tačiau absoliuti dauguma forumo dalyvių su tuo nesutiko.

„Patinka tai kam nors, ar nepatinka, Naujosios sąjungos nebūtų, jeigu nebūtų A.Paulausko“, - kalbėjo V.Simulikas. Ir kiti kalbėjusieji diskusijoje pripažino, kad partija neturi žinomesnio veido.

Nors A.Paulauskas išrinktas NS pirmininku didžiule balsų dauguma, nemažai delegatų ragino jį aktyviau reaguoti į dabartinės valdžios daromas klaidas, garsiai kritikuoti ją ir taip gerinti socialliberalų įvaizdį. „Matau, kad suvažiavime tvyro truputį perdėta euforija. Pasigendu kalbų ir aiškių gairių mūsų partijos ateities vizijai. Be to mes nejudėsime į priekį“, - sakė NS Švenčionių skyriaus pirmininkas Vytautas Vigelis.

A.Paulauskas jam atsakė, kad „partijai turi dirbti visi partijos nariai, ne tik vadovai“. NS pirmininkas tvirtino tikįs, kad, jeigu bus įdėta pakankamai pastangų, po nepilnų ketverių metų socialliberalų gali laukti neblogi rezultatai Seimo rinkimuose.

A.Paulauskas taip pat siūlė, kad būtų suteikta galimybė rinkėjams referendumo metu paleisti jiems nepatinkantį Seimą. „Tokiam referendumui surengti turėtų būti nustatyta, kad pakanka 100 tūkstančių piliečių iniciatyvos, o ne 300 tūkstančių, kaip yra dabar“, - sakė jis.

Socialliberalai neketina kelti savo kandidato gegužės 17-osios Prezidento rinkimuose. Tačiau po poros savaičių įvyksiančioje partijos taryboje bus sprendžiama, kurį jau iškeltą ar išsikėlusį kandidatą NS galėtų paremti.

Toje pačioje taryboje bus keliami ir NS kandidatai Europos Parlamento rinkimuose, kurie įvyks birželio 7 dieną. A.Paulauskas tvirtino, kad jis nekandidatuos į europarlamentarus. „Neturiu noro niekur kandidatuoti, nes savo ateities kol kas nesieju su jokiais rinkimais. Daug darbo ir pačioje partijoje“, - sakė jis.

Vėliau šeštadienį suvažiavimo delegatai svarstys klausimą dėl partijos pavadinimo pakeitimo. Siūloma arba pasivadinti tiesiog Socialliberalais, arba palikti Naujosios sąjungos pavadinimą. Bet, pasak A.Paulausko, pasigirdo ir kalbų nekeisti dabartinio pavadinimo, todėl suvažiavimo delegatai balsuos, kaip pasielgti.