Ministerijos duomenimis, vien už spalį numatyta išmokėti apie 1 mln. eurų kompensacijų. Jos mokamos nuo šių metų balandžio.

Remiantis savivaldybių pateiktais duomenimis, daugiausia kompensacijų gavėjų yra didmiesčiuose: spalį Vilniuje jų buvo 2029, Kaune – 450, Klaipėdoje – 294, Kauno rajone – 182, Šiauliuose – 170, Panevėžyje – 142.

Už vieną apgyvendintą ukrainietį valstybė moka 150 eurų kompensaciją, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį.

Išmoka gali būti skiriama ne ilgiau nei devyniems mėnesiams, pirmąjį mėnesį karo pabėgėlius gyventojai ir verslas turėtų priimti neatlygintinai.

Augančio Ukrainos karo pabėgėlių srauto į Lietuvą kol kas nėra, tačiau laikinų būstų poreikis ukrainiečiams išlieka didelis.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena per 65 tūkst. laikinąją apsaugą gavusių ukrainiečių, pabėgusių nuo karo Ukrainoje. Atvykstančių į šalį ukrainiečių skaičius kol kas stipriai nedidėja: per paskutinę savaitę jų atvyko apie 500.

„Augančio Ukrainos karo pabėgėlių srauto į Lietuvą kol kas nėra, tačiau laikinų būstų poreikis ukrainiečiams išlieka didelis. Tikėtina, kad, artėjant žiemai, jis dar padidės, nes karo veiksmai Ukrainoje nesiliauja“, – pranešime sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kompensacijomis pasinaudoti gali ne tik gyventojai ir verslas, bet ir nevyriausybinis sektorius: religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos, apgyvendinę ukrainiečius būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose, taip pat ir gyvenimui pritaikytose negyvenamosios paskirties patalpose.

Kompensacija gali pasinaudoti ne tik būsto savininkai, bet ir būstą panaudos pagrindais ar patikėjimo teise valdantys asmenys, nuomininkai, neatlygintinai priėmę ukrainiečius, jeigu gautas būsto savininko sutikimas.