Beveik du trečdaliai (62 proc.) smulkiųjų ir vidutinių įmonių darbuotojų teigia negalintys dirbti lanksčiai - tai yra nereguliariai ir ne konkrečioje darbo vietoje, rodo apklausa.

26 proc. apklaustųjų pripažįsta, kad nėra ribos tarp darbo dienos ir asmeninio gyvenimo ir jie turi sąlygas dirbti lanksčiai, parodė bendrovės „Microsoft Lietuva“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas.

50 proc. darbuotojų nuolat arba dažnai dirba ilgiau nei įprastos darbo valandos. 40 proc. jų nurodė, kad turi lanksčią darbo savaitę, 34 proc. - turi per daug darbo, o 25 proc. teigė, kad jų klientai tikisi, jog darbuotojas bus pasiekiamas po darbo valandų.

Dar 17 proc. teigė, kad ilgesnės darbo valandos atitinka jų gyvenimo būdą, 16 proc. nurodė taip geriau suvaldantys savo darbus.

„Dažniausiai vyrauja nuomonė, kad dirbama ilgiau, nes yra daugiau darbo, tačiau, kaip rodo apklausa, beveik pusė darbuotojų dirba ilgiau dėl to, kad įmonėje yra įdiegtas lankstaus darbo stilius ir jų darbo diena yra lanksti“, - spaudos konferencijoje sakė „Microsoft Lietuvos“ generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris, pridūręs, kad turėdamas keturis vaikus, pats dirba lanksčiu darbo grafiku.

Telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ personalo direktorė Saulė Balčiūnienė teigė, kad įmonėje galimybės dirbti lanksčiai sudarytos 2009 metais.

„Tarp lankstaus darbo privalumų galima paminėti, kad toks darbo stilius tinka, kai reikia atlikti individualų darbą. Taip pat tai padeda sutelkti dėmesį, leidžia pasirinkti darbo vietą, lengviau planuoti laiką ir dėl to patirti mažiau streso“, - spaudos konferencijoje kalbėjo S.Balčiūnienė.

Pasak jos, lankstaus darbo trūkumai pasireiškia, kai reikia atlikti komandinę užduotį. Dirbant lanksčiai, sumažėja darbo greitis, be to, nelieka gyvo kontakto.

Apklausą „Spinter tyrimai“ atliko šių metų kovą, apklausus daugiau kaip 300 smulkių ir vidutinių įmonių darbuotojų, dirbančių biuruose.