Kaip rodo atlikta apklausa, net 64 proc. gyventojų yra susirūpinę dėl koronoviruso grėsmės jų sveikatai (pusė iš jų – panikuoja) ir tik 36 proc. jaučiasi ramūs.

„Koronavirusui pradėjus plisti Europos žemyne lietuviai nebesijaučia saugūs. Gyventojai bijo, kad virusas gali pasiekti jų aplinką ir paveikti sveikatą. Augant nerimui dalis gyventojų imasi prevencinių veiksmų – nuo dažnesnio rankų plovimo ir imuniteto stiprinimo, iki apsirūpinimo maisto produktais ir masinių renginių vengimo, – tyrimo rezultatus komentuoja KOG Instituto projektų vadovė Eglė Šedbaraitė. – Gyventojų nuomonės klausėme vasario 26-27 dienomis, dar iki registruojant pirmąjį koronoviruso atvejį Lietuvoje, todėl tikėtina, kad šiąnakt patvirtintas atvejis tik dar labiau padidins panikuojančių gretas.“

Apklausos duomenimis, beveik 30 proc. šalies gyventojų dėl viruso grėsmės jaučia itin didelį susirūpinimą (dešimtbalėje skalėje savo susirūpinimo lygį vertina 8-10 balų). Labiausiai nerimauja 45-54 metų amžiaus gyventojai (40proc.). Tarp jaunesnių, 25-34 metų amžiaus, gyventojų stipriai susirūpinusių yra mažiau – 19 procentų.

Dalis gyventojų imasi prevencijos

Kas penktas tyrime apklaustas respondentas teigia, kad jau ruošiasi galimam koronaviruso protrūkiui Lietuvoje. Didžioji dalis (81 proc.) jų teigia pradėję dažniau plauti rankas, kas antras vengia masinių susibūrimo vietų bei stengiasi papildomai stiprinti imunitetą.

Ketvirtadalis iš prevencijos besiėmusių gyventojų taip pat teigia jau įsigijęs papildomų būtiniausių negendančių maisto produktų atsargų, medicininių kaukių ir papildomų higienos priemonių. Šeštadalis – atšaukė suplanuotą kelionę, nebevažinėja viešuoju transportu. Siekdami išvengti nebūtinų kontaktų, dalis gyventojų taip pat pasirinko dažniau įsigyti prekes internetu.

Namuose liktų kas antras gyventojas

Lietuvą pasiekus koronavirusui 7 iš 10 respondentų teigia pirmiausia vengsiantys masinių susibūrimo vietų ir parduotuvių, dažniau plaus rankas. Taip pat didelė dalis (50 proc.) nurodo, kad, jei būtų įmanoma, stengtųsi neiti iš namų, papildomai stiprintų imunitetą (46 proc.) bei neliestų veido rankomis (44 proc.).

Trečdalis apklausoje dalyvavusių respondentų taip pat tikina, kad nusipirktų papildomą kiekį negendančių maisto produktų, o kas ketvirtas planuotų dėvėti medicininę kaukę viešose vietose.

Dauguma respondentų (78 proc.) mano, kad šeimai susirgus koronavirusu aplinkiniai gyventojai ar kaimynai skambintų atsakingoms tarnyboms prašydami, kad užsikrėtusią šeimą izoliuotų, o aplinką – dezinfekuotų. Pusė aplinkinių gyventojų rinktųsi niekur neitų iš namų. Nedidelė dalis (13 proc.) respondentų nurodė, kad gyventojai protestuotų siekdami, kad užsikrėtusią šeimą išvežtų. Dažniau taip mano (29 proc.) jaunimas iki 24 metų amžiaus.

Valstybės pasiruošimas suvaldyti krizę kelia abejonių

Atliktas tyrimas parodė, kad gyventojai vidutiniškai vertina vykdomą informacijos sklaidą apie tai, kaip saugotis nuo koronaviruso arba kaip elgtis užsikrėtus artimajam (atitinkamai vidurkis 3,5 ir 3,3 iš 5 galimų). Penktadalis apklaustųjų sako, kad jiems visiškai nepakanka informacijos apie saugojimąsi, o 27 proc. – ką daryti įvykus atvejui artimoje aplinkoje. Labiausiai informacijos trūksta jaunimui iki 24 metų amžiaus (atitinkamai vidurkiai 3,0 ir 2,8), o daugiausiai jos turi vyriausieji apklausos dalyviai.

Dauguma (52 proc.) šalies gyventojų abejoja dėl Lietuvos institucijų pasirengimo suvaldyti galimą koronaviruso protrūkį Lietuvoje (pasirengimą vertina 1 arba 2 balais iš 5 galimų). Ši abejonė vienodai jaučiama visose socialinėse grupėse.

Tyrimo metu buvo apklausti 500 16 – 64 metų Lietuvos gyventojų. Apklausa buvo vykdoma internetu 2020 metų vasario 26 – 27 dienomis.