Komiteto posėdyje planuota spręsti dėl Miškų įstatymo pataisų, siūlančių nuo 2020-ųjų liepos valstybinių miškų valdymą vėl patikėti kelioms urėdijoms, dėl kurių skaičiaus apsispręstų Vyriausybė, tačiau klausimo nepavyko pradėti svarstyti, nes daliai komiteto narių palikus posėdį, pritrūko balsų.

Dalis komiteto narių, įskaitant aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, iš posėdžio išėjo, kai nebuvo pritarta jų siūlymui šio klausimo svarstymą atidėti, kol bus gautos ir įvertintos teisininkų išvados dėl siūlomų pakeitimų.

Socialdemokratų Algimanto Salamakino ir Lino Balsio, konservatoriaus Jurgio Razmos ir „valstiečio“ Kęstučio Bacvinkos parengtos Miškų įstatymo pataisos numato, kad urėdijos turėtų juridinio asmens statusą ir galėtų valdytų 25-55 tūkst. hektarų valstybinių miškų. Taip pat siūloma įteisinti urėdijų teritorinius padalinius – girininkijas, kurių plotas negalėtų viršyti 5 tūkst. hektarų.

Dabar veikiančią Valstybinių miškų urėdiją ketinama pervadinti į „Lietuvos valstybinius miškus“, tačiau koks būtų šios įmonės juridinis statusas nenurodoma. Siūloma nustatyti, kad tai būtų valstybės valdoma įmonė, o jos teisinę formą nustatytų Vyriausybė.

Praėjusią savaitę komitetas iš esmės buvo pritaręs šiems pakeitimams, bet galutinio balsavimo dėl pasiūlymų nebuvo, nes nutarta juos atiduoti Seimo teisininkams suredaguoti, kad vienas kitam jie neprieštarautų.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika antradienį žurnalistams sakė nepalaikantis siūlymo vėl skaidyti Valstybinių miškų urėdiją, nes tai būtų žalinga valstybei. Anot ministro, nei Vyriausybėje, nei tarp Seimo daugumos „nebuvo net diskusijų apie tokį variantą“.

Tokio projekto Seime žada nepalaikyti ir didžiausia opozicinė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.

Seimą iš naujo pradėti urėdijų reformą įteisinančio Miškų įstatymo priėmimo procedūrą įpareigojo Konstitucinis Teismas (KT), nutaręs, kad anksčiau įstatymo priėmimui nepagrįstai buvo pritaikyta skubos tvarka.