Nauja plokštelė

Aplinkos ministerija (AM) vyriausybei pateikė nutarimo "Dėl vandenų srities plėtros 2017–2023 m. programos" projektą. Programai vykdyti ministerija tikisi iš ES gauti apie 22 mln. eurų, dalis šios sumos bus skirta vandens telkinių vandens kokybei gerinti.

"Pasikeitė ministras, ir naujojo ministro pozicija yra kita. Prieš tai buvo manoma, kad mechaninis valymas turės teigiamos įtakos vandens telkinių vandens kokybei. Šio ministro pozicija kita – yra pakankamai pagrindžiančios informacijos, kad ta priemonė nebuvo efektyvi ir artimiausiu metu neturėtų būti taikoma, kol nebus įsitikinta, ar ji veikia", – "Kauno dienai pareiškė AM Vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Gofmanė, paklausta, kodėl iš ankstesnio projekto, kuris buvo teikiamas tvirtinti Algirdo Butkevičiaus vyriausybei, dingo nuostata dėl ežerų mechaninio valymo šalinant susikaupusį dumblą.

Pašnekovė prisipažino nebepamenanti, kelintas tai nutarimo projektas, tačiau patvirtino, kad ankstesniuose buvo kalbama ir apie dumblo šalinimą mechaniniu būdu.

Pasak jos, ankstesnis nutarimo projektas būtų buvęs priimtas, jei nebūtų kategoriškai prieštaravusi Žemės ūkio ministerija.

"Programoje numatyta, kad pagrindinis taršos šaltinis – žemės ūkis. Žemės ūkio ministerija taip nemano. Programoje pasakyta, kad būtų numatyta tvarka, užtikrinanti optimalų tręšimą tiek mineralinėmis, tiek organinėmis trąšomis. Buvo numatyta, kad būtų auginami tarpiniai pasėliai, galintys sumažinti azoto ir fosforo nutekėjimą į vandens telkinius", – pasakojo A.Kniežaitė-Gofmanė.

Vis dėlto, užsiminus, kad mechaninį dumblo valymą specialistai laiko efektyviausiu būdu, ministerijos atstovai tikino, kad yra ir geresnių.

"Tai nendrių šienavimas, plėšriųjų ir fitoplanktonu mintančių žuvų įveisimas, žuvų išgaudymas", – vardijo aplinkos viceministras, buvęs Aplinkos apsaugos agentūros kelių departamentų vadovas Mindaugas Gudas.

Tiesa, jis patvirtino, kad ministerijoje vėl svarstoma ir apie cheminį ežerų dugno valymą, dumblą surišant aliuminio junginiais.

Pernai dėl tokių planų jau buvo kilęs skandalas.

Kęstutis Navickas. V. Skaraičio / BFL nuotr.

Brangu, bet efektyvu

ES Bendroji vandens politikos direktyva (BVPD) skelbia, kad iki 2027 m. visuose ES vandens telkiniuose turi būti pasiekta gera vandens kokybė.

Per 2007–2013 m. finansavimo laikotarpį vandens telkinių būklei gerinti buvo skirta apie 100 mln. litų, įvairiais būdais pagerinta apie šimto vandens telkinių būklė. Buvo valomi labiausiai užteršti antropogenine tarša upelių ir upių ruožai, užteršti ir nykstantys mažieji ežerai bei didesnių ežerų uždumblėjusios įlankos ir pakrantės, užžėlę tvenkiniai. Pagrindinė vandens telkinių būklės gerinimo priemonė buvo perteklinio dumblo šalinimas mechaniniu būdu. Investicijos buvo paskirstytos maždaug vienodai: trečdalis buvo skirta upių ir upelių užterštiems ruožams valyti, trečdalis – ežerams ir trečdalis – tvenkiniams ir kitiems vandens telkiniams valyti. Vidutiniškai vienam vandens telkiniui teko apie 1 mln. litų.

"Vykdytų projektų patirtis rodo, kad ežerų valymas pašalinant dumblą yra vienintelis efektyvus būdas atgaivinti probleminį ežerą. Visų valytų ežerų būklė labai pagerėjo: padidėjo ežerų gylis, kartu – ir vandens masė, ežerai gali funkcionuoti kaip ežerų sistemos, o ne kaip užpelkėję liūnai. Valytuose ežeruose stebimas žuvų pagausėjimas, jie sulaukia poilsiautojų dėmesio", – pastebi profesorius Leonas Katkevičius, visą gyvenimą skyręs ežerams.

Aleksandro Stulginskio universiteto Vandentvarkos katedros tyrimais nustatyta, kad nors praeityje valyti ežerai ir nėra iki galo sutvarkyti, jų dumblėjimas dabartiniu metu yra gana nedidelis – dumblo kaupimasis išvalytuose ežeruose siekia 2–4 mm per metus.

"Tai reiškia, kad išvalytas ežeras funkcionuos ne mažiau kaip 1 000 metų. Taip teigiama ir Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu 2007 m.  ir 2009 m. bendrovės "Senasis ežerėlis" atliktose galimybių studijose. Todėl ežerų valymas pašalinant dumblą naujojoje programoje nenumatytas nepagrįstai", – teigė profesorius.

Viceministras meluoja?

"Dumblo šalinimas mechaniniu būdu – pinigų plovykla. Tik sujaukia ežerus. Druskininkuose Druskonį valė kelis kartus, bet vandens skaidrumas mažas. Koks čia progresas? Kaip padaugėjo vandens? Ar ekologinė būklė pagerėjo, jei jis žydi?" – rėžė AM viceministras.

Druskonio ežeras mechaniškai valytas kelis kartus. Nustatyta, kad šiame ežere, išvalytame prieš 43 metus, vidutiniškai per metus naujo dumblo susikaupia 3,8 mm., Valdakio ežere (Varėnos raj.) per 41 metus – 0,5 mm. Taigi, sakykime, Druskonio ežere iškasto dumblo 3 m sluoksnis vėl gali susikaupti per 790 metų, Valdakio ežere – per 6 000 metų.

"Dumblo šalinimas mechaniniu būdu – pinigų plovykla. Tik sujaukia ežerus. Druskininkuose Druskonį valė kelis kartus, bet vandens skaidrumas mažas. Koks čia progresas? Kaip padaugėjo vandens? Ar ekologinė būklė pagerėjo, jei jis žydi?" – rėžė AM viceministras.

"Perteklinio dumblo šalinimo kaina santykinai didelė, tačiau priemonė yra efektyvi ir ilgalaikė. Tyrimais nustatyta, kad pagilintas išvalytas ežeras iki 4 m gylio gali vėl uždumblėti iki 1–1,5 m gylio tik per 800–1 000 ir daugiau metų", – teigė profesorius L.Katkevičius.

"Kauno dienos" kalbintas Egidijus Bukelskis, Vilniaus universiteto biomedicinos mokslų daktaras, pastebėjo, kad viceministras M.Gudas, kalbėdamas apie Druskonio ežerą, nėra teisus.

"Vandens telkinius reikia tvarkyti kompleksiškai. Vien, sakykime, pašalinus susikaupusį dumblą norimo efekto nebus pasiekta. Antai aplink Druskonio ežerą reikia iškirsti alksnius, kitus medžius ir krūmus, kad nepūtų rudenį į vandenį krintantys lapai. Kita vertus, ežerą juosiančioje žalumoje reikia iškirsti koridorių, kuriuo įsisukę vėjai pašiauštų ežero bangas", – kalbėjo E.Bukelskis.

Abejotini pasiūlymai

AM pateiktame nutarimo projekte numatomas perteklinės makrofitų biomasės (viršvandeninių vandens augalų dalių) šalinimas iš ežero.

Tiek M.Gudas, tiek A.Kniežaitė-Gofmanė dienraščiui teigė, kad tai esą yra efektyvus būdas ežerų vandens kokybei pagerinti. Tiesa, abu valdininkai negalėjo pasakyti, kiek kartų ir kiek metų tektų šienauti pakrantės augmeniją, kad ji neataugtų. Kaip vieną iš efektyvių būdų ežerų ekosistemai pagerinti šienavimą minėjo ir Gamtos tyrimų centro bendradarbis, ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktaras Tomas Virbickas. Pasak jo, nendres imta šienauti Žuvinto rezervate, vietoj jų dabar atsirado kita dugno augmenija.

"Taip šiomis palyginti nebrangiomis priemonėmis galima sumažinti biogeninių medžiagų perteklių ir, svarbiausia, sumažinti organinių medžiagų kaupimąsi ežerų pakraščiuose bei sumažinti jų dumblėjimą. Tačiau šios priemonės nepašalina esamos vandens telkinių taršos ir uždumblėjimo, jos yra tik ekploatacinio pobūdžio ir užtikrina ežero būklės palaikymą, bet ne gerėjimą. Makrofitų ir krūmų šalinimo darbams atlikti reikia kurti ar aktyvinti vandens telkinių priežiūros tarnybas. Reikia skatinti, gal ir dotuoti verslininkus, suinteresuotus makrofitų ir krūmų biomasės panaudojimu. Tačiau tai priežiūros, eksploatacijos darbai. Tai ne ES fondų investicijos projektų objektai. Fondus reikėtų panaudoti radikalesnėms priemonėms, tokioms kaip perteklinio dumblo šalinimas", – teigia profesorius L.Katkevičius.

E.Bukelskis taip pat abejoja, ar pakrančių augmenijos šalinimas bus efektyvus. "Man keista kas kita – kaip bus su sparnuočiais, kurie lizdus suka ir peri nendrynuose? Kur slėpsis sparnuočiai?" – E.Bukelskio manymu, toks ministerijos sprendimas vargu ar derinasi su gamtosauga ir nendrynų paukščių populiacijos galimu mažėjimu. Dar daugiau, taip bus sunaikintos ir žuvų nerštavietės.

Į ežerus grąžins tinklus?

Vienas iš svaresnių buvusio aplinkos ministro Valentino Mazuronio darbų – iš ežerų išvaryti verslininkai, tinklais košę vandenis, bet jų neįžuvinę.

Naujasis aplinkos ministras K.Navickas mano, kad vandenų kokybę pavyks pagerinti į kai kuriuos ežerus prileidus fitoftora mintančių bei plėšriųjų žuvų. Fitoftora mintanti ir Lietuvoje galinti gyventi yra bene vienintelė žuvis – plačiakaktis. Tačiau tai bene vienintelė žuvis, kurios nepagausi meškere. Žuvų išgaudymas tinklais yra numatytas ir ministerijos parengtame vandens kokybei gerinti.

Daktaras T.Virbickas pastebi, kad, prieš žuvinant ežerus, turi būti atlikti moksliniai tyrimai, ištirta, kiek ir kokių rūšių žuvų yra vandens telkinyje, kiek ir kokių žuvų turi būti suleista – plėšriosios žuvys turi sunaikinti baltąsias žuvis, kitos – fitoplanktoną.

E.Bukelskis kritiškai žiūri į tokį metodą vandens kokybei gerinti: "Prisiminkime sovietmetį, kai į kelis ežerus tuometės valdžios malonumui buvo prileista plėšriųjų žuvų – nei jos baltąsias žuvis sunaikino, nei ežerų vandens kokybė pagerėjo."

T.Virbickas prasitarė, kad yra vandens telkinių, kur vyrauja karšiai ir plakiai, kurie nustelbia gyvenančius plėšrūnus, nes suryja jų ikrus.

Atvertas kelias chemijai?

Viceministras M.Gudas, "Kauno dienos" paklaustas, ar ežerų dumblo mechaninio valymo kartais nepakeis chemija, neatmetė tokios galimybės. Praėjusiais metais visuomenė buvo pasipiktinusi, kad AM ketino ežerų vandens kokybę gerinti naudojant aliuminio chloridą, kuris suriša ežero dumble esantį fosforą. Tada, neberadusios kuo maitintis, ima nykti žuvys.

"Šis būdas gana plačiai taikomas. Tiesa, labiau gal ne vandens būklei gerinti, bet sutvarkyti, įrengti paplūdimiams. Pasaulyje tvarkyta per 100 ežerų. Tai veiksminga priemonė, taikoma, kai tarša nutraukta, o dumble susikaupę taršalų, maistinių medžiagų, azoto, fosforo. Šis būdas pigesnis, efektyvesnis, jis pasiteisino. Dabar apskaičiuojama, kiek reikia chemikalų, tad per daug būgštauti neverta", – pareiškė M.Gudas.

Praėjusiais metais visuomenė buvo pasipiktinusi, kad AM ketino ežerų vandens kokybę gerinti naudojant aliuminio chloridą, kuris suriša ežero dumble esantį fosforą. Tada, neberadusios kuo maitintis, ima nykti žuvys.

Dar praėjusiais metais ministerija buvo surengusi konferenciją, į kurią buvo pasikvietę chemiją propaguojančius švedus. Viceministro teigimu, su švedais bendraujama, galvojama.

"Cheminio ežerų būklės gerinimo šalininkai sąmoningai ir nepagrįstai menkina ežerų valymo šalinant dumblą efektyvumą. Teigiama, kad, išvalius ežerus, ne visada pasiekiama geros būklės vandens kokybės. Gera vandens kokybė nebus pasiekta bet kokiomis priemonėmis, kol nebus sumažinta arba pašalinta tarša su paviršiumi ir intakais atitekančiu vandeniu. Uždumblėjusių ežerų valymas būtų daug pigesnis, jeigu vertintume abipusę naudą – ežerų išvalymą ir organinių trąšų ar žaliavos perdirbimui naudą. Pavyzdžiui, Latvijoje verslininkai iš ežerų siurbia sapropelį kaip trąšą ir kitoms reikmėms be papildomų dotacijų ir valstybės investicijų. Ežerų išvalymas laikomas papildomu efektu. Taip daroma ir kitose šalyse", –  profesoriaus L.Katkevičiaus teigimu, Lietuvoje reikia ne drausti, o skatinti sapropelio gavybą, ieškoti su verslininkais abipusės naudos. Be to, tai būtų reali durpių kasimo ir pelkių gadinimo alternatyva.

Dienraščio paklausti, ar žino šį kaimynų latvių patyrimą, tiek viceministras M.Gudas, tiek ministerijos departamento direktorė A.Kniežaitė-Gofmanė prisipažino pirmą kartą apie tai girdintys.