„Lietuvos Vyriausybė patvirtino Žuvinto biosferos rezervato nuostatus, kuriais įteisina neatsakingą ir moksliniais pagrindais nepagrįstą gamtos turtų naudojimą Žuvinto gamtiniame rezervate – seniausioje šalies saugomoje teritorijoje (...) Nutarimas ignoruoja mokslinių tyrimų duomenis, kurie rodo, jog Žuvinto ežere žuvų gaudymas turi neigiamą poveikį šio išskirtinai seklaus ir jautraus ežero ekosistemai, o plėšriosios žuvys šiame ežere sparčiai nyksta“, – rašoma prezidentui, Seimui, Vyriausybei ir UNESCO sekretoriatui Lietuvoje adresuotame kreipimesi.

Anot aplinkosaugininkų, nutarimas taip pat skaldo pilietinę visuomenę, dėl vienai dirbtinai atrinktai jos daliai suteiktos privilegijos ir pažeidžia demokratinius teisėkūros principus, nes buvo priimtas nepasitarus su visuomene ar mokslininkais bei prieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams.

„Šis egoistiškų priemonių taikymas išskirtinai Žuvinto gamtiniame rezervate, be kita ko, mažina šios teritorijos išskirtinę gamtinę ir mokslinę svarbą kitų valstybinių gamtinių rezervatų atžvilgiu. Žuvintas yra vienintelė Lietuvos teritorija, kuri priklauso UNESCO pasauliniam biosferos rezervatų tinklui, tad ir jo apsauga turi būti griežtesnė nei kitų rezervatų, o apsaugos pakeitimai turi turėti aiškų gamtosauginį tikslą ir mokslinį pagrindą“, – pabrėžiama kreipimesi.

„Lietuvos piliečių sąmonėje ši vieta yra neliečiama ir privalome visi kartu formuoti supratimą, kad gamtos vertybės mūsų šalyje yra patikimai saugomos, o ne aukojamos dėl neaiškių ambicijų, politinių kovų ar rinkimų agitacijos“, – teigiama rašte.

Dokumente, kurį pasirašė Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas ir Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis, prezidento Gitano Nausėdos prašoma pareikalauti Vyriausybės sustabdyti Žuvinto biosferos rezervato nuostatuose numatytą „niokojantį gamtos turtų naudojimą“.

Vyriausybės reikalaujama sustabdyti rezervato nuostatų straipsnių galiojimą, nes jie „prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui, nesuderinami su Mėgėjiškos žūklės įstatymu, prieštarauja Europos Sąjungos sutarties punktams, įsipareigojimams UNESCO išsaugoti Žuvinto gamtinį rezervatą kaip biosferos rezervato rekomendacijas atitinkančią teritoriją“.

Apmaudu, jog valdantieji savo darbais demonstruoja savitą aplinkosaugos politikos suvokimą, kuris apsiriboja trims žodžiais – kirsti, medžioti, žvejoti.

Parlamento narių prašoma nepritarti Seimui pateiktam Saugomų teritorijų įstatymo papildymui ir šiuo metu rengiamam Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimui.

UNESCO sekretoriatas Lietuvoje kviečiamas kreiptis į organizacijos generalinį sekretorių, siekiant paraginti Lietuvą laikytis duotų įsipareigojimų.

„Apmaudu, jog valdantieji savo darbais demonstruoja savitą aplinkosaugos politikos suvokimą, kuris apsiriboja trims žodžiais – kirsti, medžioti, žvejoti (...) Gaila, kad ši valdžia, tikėdamasi rinkėjų palankumo, populistiniais sprendimais sumenkina prof. Tado Ivanausko pastangas išsaugoti Žuvintą. Juk būtent šis iškilus gamtininkas padėjo pamatus šiuolaikinei gamtosaugai Lietuvoje, o Žuvintas yra vienas iš jos kertinių akmenų”, – organizacijų pranešime cituojamas Ž. Morkvėnas.

Žuvinto biosferos rezervatas yra seniausia Lietuvos saugoma teritorija, įsteigta 1937 metais. Tai vienintelė Lietuvos teritorija, priklausanti UNESCO pasauliniam biosferos rezervatų tinklui, dalis rezervato saugoma kaip Ramsaro konvencijos („Konvencija dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių“) teritorija, visas biosferos rezervatas yra Europos Sąjungos vertingiausių gamtinių teritorijų tinklo „Natura 2000“ dalis.

Vyriausybė naujus Žuvinto biosfero rezervato nuostatus patvirtino liepos pradžioje. Jais suteikta daugiau teisių rezervato teritorijoje uogauti, grybauti ir žvejoti. Sprendimu leista žvejoti nebe penkių, o keturiolikos aplinkinių kaimų gyventojams.