Apskričių viršininkų administracijas panaikinti pasiryžusiai Vyriausybei gresia susidurti su rimtomis teisinėmis problemomis, todėl gali ir nepavykti atsisakyti šių valdymo institucijų.

Teritoriniai vienetai išliks

Apskritys, kaip teritoriniai vienetai, bet kuriuo atveju išliks, pabrėžia vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. To esą reikia, nes padalijimu į apskritis remiasi įvairių statistinių duomenų kaupimas. Be to, pasak ministro, padalijimas į apskritis yra svarbus pritraukiant ES fondų lėšas. Šių pinigų pritraukimu turėtų rūpintis Regioninės plėtros tarybos, kurias sudarytų apskritims priklausančių savivaldybių atstovai.

Tačiau paliekant apskritis, ketinama jau kitąmet panaikinti dabar dirbančias jų viršininkų administracijas.

Premjeras Andrius Kubilius tvirtina, kad apskričių viršininkų administracijos naikinamos siekiant atlaisvinti valstybę nuo perteklinės administracinės naštos. Premjero teigimu, iš 127 apskritims šiuo metu vykdyti pavestų funkcijų maždaug pusė yra "tuščios", todėl bus naikinamos, o likusias esą bus siekiama maksimaliai perduoti savivaldybėms.

Bet liks ir tokių įgaliojimų, kurie, anot A.Kubiliaus, bus perduoti centrinės valdžios žiniai. Tai galėtų būti žemėtvarkos, teritorijų planavimo ir statybų klausimai.

Vidaus reikalų ministras R.Palaitis tikisi, kad apskričių viršininkų administracijų galėtų nebelikti jau nuo kitų metų liepos 1-osios.

Negali nebūti valdžios

Tačiau teisininkai apskričių reformoje įžvelgia teisinių nelogiškumų ir netgi galimus prieštaravimus Konstitucijai.

Pirmiausia atkreipiamas dėmesys, kad bus būtina užtikrinti apskričių valdymą, jeigu jos bus paliktos kaip teritoriniai vienetai. "Kokie nors valdymo principai turi egzistuoti. Negali būti taip, kad visai nebūtų jokio valdymo", – įsitikinęs teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Vytautas Sinkevičius. "Žinoma, valdymas turi būti racionalus ir efektyvus", – pridūrė jis.

Seime dirbantys teisininkai sutinka šiuo klausimu kalbėtis tik neoficialiai. Jie sutiko, kad negali būti tuščios erdvės apskričių arba kitokių regioninių darinių valdymo srityje.

Tai, be kita ko, gali reikšti, kad vietoj naikinamų apskričių viršininkų administracijų gali atsirasti kitokios valdymo institucijos.

Teisininkai atkreipia dėmesį į Konstitucijos straipsnį, numatantį, kad "aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose įstatymo nustatyta tvarka valdymą organizuoja Vyriausybė".

Pasak teisininkų, ši Konstitucijos nuostata reiškia kelis dalykus: kad būtinai turi būti aukštesni administraciniai vienetai, kokie dabar yra apskritys, kad būtinai turi būti organizuotas jų valdymas, ką dabar atlieka apskričių viršininkai, kad būtinai turi būti įstatymas, kaip tie vienetai valdomi, kad būtinai Vyriausybė turi organizuoti tokį valdymą.

Panašų Lietuvos administracinio suskirstymo konstitucinį pagrindimą yra davęs ir KT, dar 1998 m. vasarį priėmęs atitinkamą nutarimą.

Todėl teisininkai įspėja politikus, kad dabartinė Konstitucija neleidžia visiškai panaikinti apskričių ar kitaip pavadintų analogiškų administracinių vienetų.

Be to, palikus apskritis, bet panaikinus viršininkų administracijas ir nenustačius jokios kitokios apskričių valdymo sistemos, pasak teisininkų, bus susidurta su nemenkomis konstitucingumo problemomis. KT tokią reformą paprasčiausiai gali brokuoti.

Ieško išeičių

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas tikino, kad tebediskutuojama, kaip užtikrinti apskričių valdymą po to, kai bus panaikintos viršininkų administracijos.

"Pirmiausia reikia susitarti, kaip turėtume suprasti patį žodį "valdymas". Ar jis būtinai reiškia, kad kiekviena apskritis privalo turėti savo vadovą? O gal Vyriausybė, vadovaudamasi Seimo priimtu įstatymu, gali tiesiog paskirti kokį nors ministrą ar atskirą pareigūną visų apskričių vadovu, prižiūrėtoju?" – svarstė V.Kurpuvesas.

Vis dėlto jis pripažino, kad vargu ar bus įmanoma apsieiti be kokio nors apskrities valdymo organo. Juo gali tapti Regiono taryba, sudaryta iš vietinės bei centrinės valdžios atstovų, arba ir dabar egzistuojantys Vyriausybės atstovai apskrityse. Beje, jų etatų naikinti nežadama.

Reikės taisyti šimtus teisės aktų

Jei Vyriausybė, išanalizavusi visus reformos pranašumus ir trūkumus, apsispręs naikinti apskritis, atitinkamai turės būti pakoreguoti net 85 įstatymai, apie 450 Vyriausybės nutarimų, apie 500 žinybinių teisės aktų.

2009-ųjų biudžete apskričių viršininkų administracijoms numatyta per 711,9 mln. litų asignavimai. Reformai įgyvendinti kitąmet reikėtų 27,5 mln. litų.

Pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą Lietuvoje yra 10 apskričių. Apskričių viršininkų administracijose dirba beveik 2,5 tūkst. specialistų. Kiek jų prarastų darbą naikinant administracijas, kol kas neapskaičiuota. Tikimasi, kad tai gali paaiškėti rudenį.