Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pabrėžia, kad ir po šių metų liepos 1 d. apskritys Lietuvoje išliks, tik neturės viršininkų.

Interviu dienraščiui ministras pripažino, kad apskričių valdymo reforma yra labai didelė, todėl neatmetama, jog ją įgyvendinant gali pasitaikyti nesklandumų, nepatogumų ir sumaišties. Tačiau R.Palaitis tvirtino, kad pertvarka leis kasmet sutaupyti kelias dešimtis milijonų litų.

– Vyrauja įsitikinimas, kad šių metų liepos 1 d. Lietuvoje neliks apskričių. Ar tikrai taip?

– Ko tikrai nelieka, tai apskričių viršininkų administracijų ir pačių viršininkų.

Apskritys kaip teritoriniai vienetai išlieka, nes jos yra susijusios su statistika. Pagal ES reikalavimus apskritis yra statistinis teritorinis padalinys. Keisti šią sistemą būtų susiję su papildomomis išlaidomis, nes tuomet reikėtų iš naujo perskaičiuoti statistines grandines už praeitį, su ES derinti tą naują padalijimą. Tai sudaro pernelyg daug problemų.

Dar vienas apskričių kaip teritorinių vienetų išlaikymo argumentas yra europietiškos paramos paskirstymas. Visose apskrityse veikia Regioninės plėtros tarybos, kurios, be kitų savo funkcijų, pagal 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų paskirstymo taisykles yra atsakingos už tų lėšų paskirstymą kiekvienoje apskrityje. Regioninės plėtros tarybos sprendžia, kuriems projektams skirti Europos lėšų, kuriems ne. Dar tik įpusėjome šį europietiškų pinigų gavimo ir dalijimo etapą, todėl nėra galimybės kardinaliai keisti esamos sistemos. Dėl šių priežasčių apskritys išlieka.

– Bet po 2013 m. būsime laisvi atsisakyti apskričių?

– Per šiuos ir kitus metus matysime, kaip yra skirstoma ES parama, tada galėsime daryti išvadas, kaip galbūt pakeisti skirstymo mechanizmą prasidėjus kitam finansinės paramos etapui – nuo 2014 iki 2020 m.

Vyriausybė tik kokiais 2012-aisiais apsispręs, ar nevertėtų nuo 2014 m. steigti stambesnių regionų, vadinamųjų euroregionų, kurie ir perimtų ES paramos paskirstymo mechanizmą kitu finansiniu etapu.

– Kiek bus euroregionų ir kaip jie bus formuojami?

– Pirminiame projekte, parengtame prieš kelerius metus, buvo nustatyta, kad Lietuvoje bus steigiami keturi euroregionai maždaug pagal apylygį gyventojų skaičių dabartinėse apskrityse. Vienas regionas apimtų dabartinę Vilniaus apskritį, į kitus tris būtų sujungta po tris apskritis – Kauno, Alytaus ir Marijampolės, paskui Klaipėdos, Telšių bei Tauragės ir galiausiai Šiaulių, Panevėžio ir Utenos. Bet ar tikrai šiai schemai bus pritarta, galima bus pasakyti ne anksčiau kaip 2012 m.

– Tai reiškia, kad ir po šių metų liepos 1 d. išliks visi apskričių atributai ir dings tik viršininkai ir jų administracijos?

– Taip, visa ta simbolika, atributika išlieka, nes ir pačios apskritys lieka. Nebebus tik apskričių viršininkų ir jų administracinio aparato.

– Vadinasi, apskritys liks be galvos? Tai sunkiai įsivaizduojama – kaip gali būti teritorinis padalinys be jokio vadovo?

– Tam tikra prasme tos teritorijos vadovaujančias funkcijas atliks kolegialus organas – Regioninės plėtros taryba. Visose apskrityse jos yra dabar, jos išliks ir panaikinus viršininko pareigybę.

Regioninės plėtros tarybos sudarytos iš tą apskritį sudarančių savivaldybių tarybų merų ir pagal tam tikrus įstatyme numatytus principus paskirtų tarybų narių.

Atkreipčiau dėmesį, kad kiekviena Regioninės plėtros taryba renka savo pirmininką. Paprastai tai būna kurios nors tai apskričiai priklausančios savivaldybės meras. Bus galima jį vadinti formaliu apskrities vadovu.

– Vyriausybės atstovai apskrityse išliks?

– Taip, jie dirbs toliau. Jie yra tik Vyriausybės atstovai apskrityse, o ne jų vadovai. Šių atstovų darbas – prižiūrėti atitinkamos apskrities savivaldybių priimamus sprendimus, nagrinėti, ar jie nepažeidžia galiojančių įstatymų ir Vyriausybės nutarimų. Tad atstovai apskrityse neturi vadovavimo apskričiai funkcijų.

– Kur dirbs dabartiniai apskričių viršininkai ir jų pavaduotojai?

– Visokių buvo svarstymų, kaip reikėtų išspręsti jų įdarbinimo klausimus. Tai vis tik yra žmonės, turintys tam tikrą patirtį, o tai yra vertybė. Bet kol kas vietos nesurastos.

Viršininkai ir jų pavaduotojai yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Tad, žvelgiant iš politinės pusės, tai yra koalicijos derybų objektas.

– Kaip bus su apskričių viršininkų administracijų darbuotojais? Jie visi neteks darbo nuo liepos 1-osios?

– Ne visi. Skaičiuojame, kad maždaug pusė dabartinių administracijų darbuotojų, kurių yra kiek daugiau kaip 2 tūkst., taps valstybės tarnautojais tose įstaigose, kurios perims naikinamų apskričių viršininkų funkcijas. Taigi, jie bus priskirti atitinkamai centrinės valdžios arba savivaldos institucijai, nelygu kuri perims atitinkamas funkcijas.

Be to, įstatymas numato, kad visi valstybės tarnautojai, netekę konkrečios darbo vietos, gauna išeitines kompensacijas ir turi teisę stoti į valstybės tarnautojų rezervą Valstybės tarnybos departamente. Tame rezerve galima būti šešis mėnesius. Jiems bus nuolat siūlomas valdininkų darbas, jeigu kas nors per tą laiką atsilaisvintų.

Tačiau neatmetu, kad kelios dešimtys ar net keli šimtai žmonių vis dėlto gali likti be darbo.

– Ar jau aišku, kiek bus sutaupyta lėšų, panaikinus apskričių viršininkų administracijas?

– Daugiausia bus sutaupyta atlyginimų fondo, taip pat administracinių, organizacinių lėšų. Atleidus šimtus žmonių ir panaikinus pačias institucijas, nebereikės leisti pinigų tų darbuotojų atlyginimams, taip pat organizacinėms institucijų išlaidoms padengti.

Preliminariais skaičiavimais, gali būti sutaupyta apie 45–50 mln. litų kasmet.

– Jau žinoma, kaip bus paskirstytos naikinamų apskričių viršininkų funkcijos?

– Iš esamų 88 funkcijų net 58 bus išvis panaikintos, 10 atiduota savivaldai ir 20 – centrinėms institucijoms.

– Tiek daug nereikalingų funkcijų? Pasakykite pavyzdį, kokios jos?

– Tai daugiausia funkcijos, "nepadengtos" kokiais nors konkrečiais pinigais. Pavyzdžiui, visuomenės sveikatos programų koordinavimas. Yra tokia viršininkams priklausanti funkcija. Arba yra kuriozinių funkcijų, dubliuojančių kitų institucijų darbą, tarkim, susijusi su eismo saugumo užtikrinimu. Visos tokios bus naikinamos.

– Vienas svarbiausių darbų, kurį darė apskrities viršininko administracija, buvo žemėtvarka. Kas dabar šią svarbią funkciją atliks?

– Kai tik pradėjome konstruoti naują apskričių valdymo sistemą, šią funkciją norėjo perimti Žemės ūkio ministerija su savo Nacionaline žemės tarnyba ir jos filialais visoje šalyje. Bet merai, ypač didžiųjų miestų, tam labai priešinosi.

Todėl buvo priimtas kompromisinis sprendimas. Miestuose ir gyvenvietėse, turinčiuose daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, žemėtvarką vykdys savivaldybė, kaimuose – Žemės ūkio ministerija.

– Nebus per daug sumaišties, centrinės valdžios ir vietinės nesutarimų, kai reikės spręsti kokio nors sklypelio klausimą?

– Sunku ką nors prognozuoti. Bet jei bijai vilko, neik į mišką. Priimtasis kompromisas lyg ir tenkina visus bent politiniu požiūriu.

Šiuo metu ruošiamasi toms permainoms, kurios bus įgyvendintos nuo liepos 1 d. Pirmiausia reikia pakeisti įstatymus. Seimas pavasario sesijoje turės pakeisti 82 įstatymus. Tada bus priimti ir atitinkami Vyriausybės nutarimai, kurie jau rengiami.

O nuo liepos 1 d., kai viskas įsigalios, matysime, kaip sistema veiks.

– Kas bus, jeigu kokio nors įstatymo ar, dar blogiau, jų paketo parlamentarai nepriims? Nebus griūties ir visiško chaoso liepos 1-ąją?

– Atsargesni politikai, taip pat Finansų ministerija siūlė šią apskričių valdymo reformą vykdyti nuo 2011 m. sausio 1 d. Tačiau buvo priimtas 2010 m. liepos 1-osios variantas ir jo keisti jau nesirengiama.

Aišku, reforma sudėtinga ir labai didelė. Gali būti nesklandumų. Paprastai tai netgi neišvengiama per tokias dideles reformas. Bet darysim viską, kad tų nesklandumų būtų kuo mažiau.